Totalitarinių režimų ištakos


Politologijos referatas. Įvadas. Totalitarizmo samprata ir pagrindiniai bruožai. Totalitarizmo ištakos. Totalitarinio rėžimo istoriniai pavyzdžiai. Komunizmas rusijoje. Vokietija. Kinija „Tarnauti valdžiai“. Kambodža raudonųjų khmerų revoliucija. Švelniausia rėžimo atmaina libija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Anot H.Zeigler knygos „Politinė bendruomenė“, totalitarizmas abibūdinamas kaip „kišimąsis į visas visuomenės gyvenimo srtitis“. Toje pačioje knygoje autorius pateikia ir pagrindinius 6 komponentus, be kurių ko gero neegzistuotų ši ideologinė santvarka. Pirma: viena disciplinuota partija. Tai reiškia, kad šalyje, kurioje veikia totalitarinė santvarka turi funkcionuoti tik viena drausminga partija, sudaryta oligarchiniu principu, kuri dažniausiai valdoma vieno žmogaus. Betkokios opozicinės partijos negali egzistuoti, jos paprasčiausiai užgniaužiamos teroro būdu. Antra, vienas iš svarbiausių bruožų totalitarizmui – centralizuotas vadovavimas ekonomikai biurokratine koordinacija; lygiai taip pat vadovaujama ir daugeliui visuomeninių organizacijų. Trečia: Partijos vienvaldystė masinėse informacijos priemonėse. Tai galima apibūdinti kaip partijos reguliuojamą televiziją, radiją, internetą ir kitas masines informacijos priemones bei griežtą šių priemonių cenzūra partijos atžvilgiu. Ketvirta: Partijos kontrolė ginkluotosioms pajėgoms. Penkta: teroristinė partijos kontrolė. Ši kontrolė pasireiškia partijos palaikimo sistema. Kitaip tariant policija pavaldi tik vienai partijai, o iškilusias kitas slaptas partijas persekioja. Šešta: oficiali revoliucinė ideologija. Tai ideologija, kuri apima visus žmogaus gyvenimo aspektus ir yra privaloma visiems visuomenės nariams be išimčių. Ideologija įvardijama kaip revoliucinė, nes kategoriškai siekiama atmesti esamą tvarką ir telktis naujo pasaulio kūrimui, jei prireiks ir prievartos būdu.

Nors totalinis rėžimas formalai leidžia ir net reikalauja pilieičių dalyvavimo politiniame procese, tačiau žmonės nuo politikos yra visiškai atriboti, nes visada reikalaujava vieningos nuomonės, o tai yra visiška utopija visuomenėms todėl, kad kiekvienas jos narys turi skirtingą savo nuomonę ir jei nuomonė nesutampa su ideologine laukia bausmė ir persekiojimas.

Taigi, totalitarinis rėžimas atmeta visus demokratijos principus, įveda neribotą vienpartinį politinį rėžimą bei kontroliuoja visas žmonių gyvenimo sritis pasitelkdamas masines informacijos priemones kartu su teroru.

Totalitarizmas kaip sąvoka ir apskritai kaip ideologinės santvarkos apibrėžimas buvo sufurmoluotas XX a. antrajame ir trečiajame dešimtmečiuose, Europoje. Pirmieji šį apibrėžimą įgarsino Italijos fašistai, kurie savo tikslus ir valstybės santvarką įvardijo totalitariniais (viską apimančiais). Fašistų partijos lyderis B. Mussolinis savo garsiojoje kalboje 1925 metų sausio 3 dieną, Italijos parlamente suformulavo „totalitarinės valstybės“ tezę. Ši, pirmoji suformuluota tezė, buvo pagrįsta vieno iš autoritetingo fašizmo ideologų Gentile filosifinėmis idėjomis, kurios ragino individą besąlygiškai paklusti vyriausybei. Italijoje gimusios naujos ideologijos prasmė buvo vienmintystė ir konformizmas (prisitaikymas prie esamos valdžios), kitamanių ir politinių priešininkų slopinimas.

Italams įvedus į žodynus totalitarizmo sąvoka ją neillgai trukus pasisavino ir kitos didžiosios pasaulio valstybės. JAV ir Anglija totalitarizmą įvardino savaip, spaudoje imta žymėti, jog totalitarizmas – tai valdymo būdas priešingas liberaliosioms demokratijoms. Garsusis Londono laikraštis „Times“ 1929 metais pirmą kartą totalitarizmą įvardijo kaip politinį terminą, o Vokiškąjį nacizmą ir Sovietų Sąjungos rėžimą pritaikė šios ideologijos pavyzdžiams.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2727 žodžiai)
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Totalitarinių režimų ištakos
    10 - 4 balsai (-ų)
Totalitarinių režimų ištakos. (2015 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/totalitariniu-rezimu-istakos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:50