Tradicinė ir šiolaikinė šeima


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Šeimos samprata. Šeimos koncepcijos modifikacija. Mokslinių disciplinų šeimos sąvokos apibrėžtys. Visuomenės ir šeimos institucijos istorinė raida. Šeimos istorinė raida. Šeimos kaita (formos). Šeimos institucijos svarba visuomenėje. Šeimos funkcijos. Šeima ir visuomenės atsinaujinimas. Tradicinės ir modernios (šiuolaikinės) šeimos aiškinimas. Tradicinės ir modernios (šiuolaikinės) šeimos palyginimas. Tradicinės ir modernios (šiuolaikinės) šeimos apibendrinimas. Šeimos transformacija visuomenėje požymiai ir veiksniai. Šeimos transformacijos požymiai. Šeimos transformacijos veiksniai. Šeimos transformacijos demografiniai požymiai. Šeimos dabartinė situacija krizė ir naujas raidos etapas. Šeimos deinstucionalizacija samprata ir priežastys. Šeimos deinstitucionalizacijos sąvoka. Šeimos deinstucionalizacijos priežastys. Šeimos institucijos atstatymo strategijos. Šeimos politikos įgyvedinimo principai ir aspektai. Valstybinės šeimos politikos tikslai ir veiksmų kryptys. Paramos šeimos politikai struktūriniai vienetai ir priemonių modelis. Šeimos politika (parama) vykdoma visuomenėje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kiekvienas asmuo turi mažą ir svarbią bendruomenę, kurią jis vadina Šeima. Kyla klausimas: KAS YRA ŠEIMA?

•Tėvai ir vaikai, ir kiti tuose pačiuose namuose gyvenantys asmenys (giminės)

•Grupė, kurioje asmuo užauga

Galime teigti, kad atskiro asmens šeimos samprata yra skirtinga, kaip ir ir kiekviena šeima yra unikali. Taigi, pateiksiu išsamesnį šeimos sampratos apibrėžimą:

Socialinė pedagogika. Šeima - tai svarbiausia mikroaplinka, kurioje vykdoma vaikų socializacija ir atliekamos šeimos funkcijos (Leliūgienė I.2003, p. 289).

Pedagogika. Šeima – tai mažiausias regeneracijos kolektyvas, kuris sieja ekonominės ir dvasinės veiklos bendrumas (Jovaiša L.2007, p.285).

Sociologija. Šeima - tai unikali institucija, kurios unikalumas pasižymi tuo, jog joje pratęsiama gyvybė, individas tampa tam tikros socialinės grupės nariu, kuris socializuojamas gyvenimui už pirminės grupės ribų (Uzdila J. V. 2001, p.160).

Psichologija. Šeima - tai yra svarbiausias veiksnys, apsprendžiantis vaiko asmenybės tapsmą. Šeimos ryšiai ir tėvų santykiai su vaiku- pirmasis ir įtaigiausias bendravimo modelis (Navaitis G. 1999, p. 17)

Šeimotyra. Šeima – tai holastinis biosocialinis vienetas, tai nepakartojamas reiškinys. Ji socialiniais ir biologiniais ryšiais paremta mažos žmonių grupės sąjunga bei mažiausia žmonių regeneracijos grupė (Rupšienė L. 2001, p. 9).

Šeimos etika. Šeima – tai mažiausia socialinė grupė, kuriuos sieja doroviniai ir draugystės, abipusės pagarbos principai ir palankumo bei tarpusavio supratimo ryšiai.

Šeimos etikos pagrindiniai bruožai:

*žmonių santykiai yra subtilūs ir asmeniniai;

*sutuoktinių santykiams būdingas didelis bendravimo kontakto dažnumas, jų betarpiškumas ir natūralumas;

*skverbiasi į intymų žmonių gyvenimo sritį - šeimos narių santykius, kuri išreikšta abipusės meilės ir draugystės, ištikimybės ir pasitikėjimo, pagarbos ir palankumo emocijomis (jausmais). Aukščiausias intymumo laipsnis - tai vyro ir moters bendravimo santykiai (Žemaitis V. 2005, p.7-8)

Kaip matome, kiekvena mokslinė disciplina apibrėžia šeimos intitucijos sampratą skirtingai, bet pabrėžia, kad bendruomenės narius sieji artimi ir nepertraukiami saitai.

Rupšienė L. akcentuoja šeimos istorinį vystymąsi bei tolesmesnę jos kaitą. Išskiriami pagrindiniai vystymosi laikotarpio etapai: paleolito laikai (11-10 pr. Kr.), mezeolito ir neolito laikai , po Jėzaus Kristaus gimimo, X a.II pusė- XX a. pradžia, XX a. II pusė, XXa.pab- XXI a. pradžia. Trumpai aprašysiu kiekvienos šeimos istorinio laikotarpio ypatumus, pabrėžiant šeimos institucijos svarbą bei reikšmę žmogaus gyvenime.

Vyrai šiuose šeimose buvo labai svarbūs, bet to meto žmonių visuomenė apibūdinama kaip matriarchatas (šeimos ūkį valdė moterys - valdžia moters rankose), nes turtas ir pareigos paveldimos pagal moters liniją.

Šeima mezolito ir neolito laikais (3-2 a.pr. Kr). 3-2 a.pr. Kr. vyksta perėjimas iš matriarchato į patriarchatą- visuomenės organizavimo forma, kai vyrauja vyrai. Patriarchatą sąlygojo gamybos atsiradimas. Vyriškosios lyties atstovai tampa nepakeičiami ūkyje (žemės ūkio darbuose). Moters statusas menkėja, lyginant su vyro statusu.

Mezolito laikai:

Šeima po Jėzaus Kristaus gimimo. Pradeda formuotis branduolinės šeimos. Branduolinė šeima pradeda vyrauti 13-14 a. Įsigalėjus feodalinei valstybei šalia branduolinių šeimų išlieka ir atskirų šeimyninių bendruomenių, kurioje buvo labai svarbus moters – motinos vaidmuo.

Porinėse šeimose vyrauja tam tikri papročiai: vyriausiojo sūnaus pirmenybė, ūkį dalydavosi tik broliai, tekėti ar vesti buvo galima tik pagal giminės eiliškumą, dukterys gaudavo pasogą (kraitį). Šiame laikotarpyje atsisakyta kraujomaišos (incesto)- viešpatauja šeimose vyrai, o moterys laikosi skaistybės bei ištikimybės.

Įsitvirtinus krikščionybei atsiranda bažnytinės santuokos ir vis daugėja krikščioniškų santuokų bei šeimų.

Po krikšto Lietuvoje šeimos institucijai didelę įtaką darė Katalikų bažnyčia: akcentuojama meilė ir rūpestis šeimoje, vyravo krikščioniškas vaiko auklėjimas ugdymas, draudimas tuoktis giminėms, sudaryti mišrias santuokas ir pan.

Šeima XX a. II pusėje. Šiame laikotarpyje silpo tradicinės branduolinės šeimos vyravimas, atsirado naujų šeimos formų. Santuoka nebėra sąlygojamas dviejų žmonių sąjungos pagrindas - plinta kohabitacijos ir homoseksualumas.

Abiems pusėms santuoka nebėra reguliarios seksualinės patirties sąlyga arba ekonominės veiklos pagrindas.

Šeimos institucija, kaip ankščiau minėjau, lydėjo kaitos procesas, todėl svarbu pateikti ir paaiškinti kiekvienos šeimos formas.

•Poligininė šeima- vieno vyro ir dviejų moterų sąjunga, poliandrinė šeima- vienos moters ir kelių vyrų sąjunga;

Tradicinė ir šiolaikinė šeima. (2015 m. Birželio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/tradicine-ir-siolaikine-seima.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:35