Transekspedicija sandėliavimo plėtra


Transporto bakalauro darbas.

Paveikslų sąrašas. Lentelių sąrašas. Santrumpos. Įvadas. Sandėliavimo reikšmė tiekimo grandinėje. PL koncepcija ir sandėliavimo paslaugų teikimas. Sandėlių steigimas. Sandėlio kūrimo metodikos. Uab „Transekspedicija“ veiklos analizė. Įmonės pristatymas. Įmonės valdymas. Rinkos analizė. Rinkodaros analizė. Sandėliavimo paslaugų analizė. Importo ir eksporto terminalo analizė. Sandėliavimo funkcijos ir veiklos organizavimas. Krovinių srautai. Dokumentacijos analizė. Sandėliavimo paslaugų kainos. Sandėliavimo veiklos problemų identifikavimas. Įmonės SSGG analizė. Problemos sprendimo pagrindimas. Įmonės plėtros planai. Laipsniškas sandėliavimo paslaugų plėtojimas. Naujojo terminalo projektavimas. Metodikos parinkimas. Naujas planas. Grindų ţenklinimas terminale. Papildomos krovinių apdorojimo operacijos. Saugojimas. Krautuvai. Sandėlio valdymas. S metodas. Sandėlio valdymo sistema. Sandėliavimo paslaugų rinkodara. Projekto finansinis pagrindimas. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra. Priedai.


Parenkant Ir [vertinant medfiag� bei rengiant baigiamaji darba (projekta), mane konsultavo

Kitu asmenu indelio i parengta baigiamaj] darba (projekta) nera. Jokiq [statymu nenumatytu piniginiq sumu uz �i darba niekam nesu rnokejesf-usi) -,

Baigiamojo bakalauro darbo tikslas - l�nallzuotl UAB ..Transekspediclja" veildc! ir paslulytl efektyvq Ir novatoriskcl sprendlfllcl sandellavlmo paslaug4 pletral. �io dlplominio darbo analltlneje dalyje patelklama Jmones velklos analize, jvertinama rinka, kurioje ji veikia, rinkodaros organlzavlmas, atJlekama jmones SSGG analize, o

� daugiausia demesio skiriama sandellavlmo paslaug1.1 anaHzel. Remlantls atlikta analize lskellama Jmon� esanti

problema. Projektineje dalyje pateikiami paslOlymal, kalp dldlntl jmones konkurencingumct, pleoant sandellavlmo paslaugas ir panaudojant naujct terminalo projekt:4. Darbas pagrin&lamas flnanslnlals skaioavimals. Darb� sudaro 6 dalys: jvadas, teonne dalls, analitlne dalis, projektlne daHs, l�ados ir pasiOlymai bei literaturos 5qrasas. Darbo apimtls - 65 puslapiai be pried1.1, 23 lenteles Ir 18 pavelksllJ Ir 16 llteraturos §a1tlnl4.

The purpose of bachelofs thesis Is to analyze activities of JSC "Transekspedlcija" and offer efficient and Innovative solutlon for development of warehouse services. The analytical part of final thesis presents analysis of JSC "Transekspedlcija"' activities and market where it operates, as well as marketing with biggest fows on evaluation of warehouse services. It also presents company's SWOT analysis• .According to the results of analysis, problems in the company are revealed. In the project part of final thesis solutions are provided for improvement of competitive ability of JSC "Transekspedicija" by developing warehouse servi

Produktų sandėliavimas – neatskiriama logistikos sistemos dalis. Jis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, teikiant vartotojui reikiamo lygio paslaugas su maţiausiomis įmanomomis išlaidomis. Produktų sandėliavimas – tai tarpinė grandis tarp gamintojo ir vartotojo. Per daugelį metų prekių sandėliavimo svarba nuo palygini neţymaus firmos logistikos sistemos aspekto išsivystė ir tapo viena pačių svarbiausių šios sistemos funkcijų.

Šio diplominio darbo analitinėje dalyje pateikiama UAB „Transekspedicija“ veiklos analizė, įvertinama rinka, kurioje ji veikia, rinkodaros organizavimas, o daugiausia dėmesio skiriama sandėliavimo paslaugų analizei. Projektinėje dalyje pateikiami pasiūlymai, kaip didinti įmonės konkurencingumą, plečiant sandėliavimo paslaugas.

Tyrimo objektas – vienos didţiausių Lietuvoje transporto-ekspedicinių įmonių UAB

Darbo tikslas – išanalizuoti UAB „Transekspedicija“ veiklą bei pasiūlyti efektyvų ir novatorišką sprendimą sandėliavimo paslaugų plėtrai.

Didţiuliai pokyčiai, vykstantys rinkose, technologijose ir konkurencinėje kovoje, kompanijas vis labiau verčia keisti savo organizacines struktūras. Organizacinės struktūros yra nelanksčios ir sustabarėjusios, todėl jas pakeisti yra taip pat sunku kaip ir aplinką, kurioje jos

Vykstantys pramonės globalizacijos procesai, susiję su sudėtingais medţiagų ir informacijos srautais iš daugybės uţsienio šaltinių bei gamyklų iki įvairių rinkų, išryškino tradicinių struktūrų trūkumus. Pasirodė, kad pagrindinė organizacijų pokyčių diegimo varomoji jėga yra

Prekių judėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, uţtikrinančių pasaulinės ekonomikos raidą. Spartėjant globalizacijos procesams besiplečiantys tarptautinės prekybos mastai nulemia vis didėjančias krovinių veţimo apimtis tarp pasaulio regionų. Valstybės per kurias teka tranzitinių krovinių srautai turi ekonominę naudą ir siekia pritraukti kuo didesnius krovinių srautus. Kuomet krovinių srautas yra ribotas, iškyla logistikos kanalų konkurencijos problema. Dėl tranzitinių krovinių srautų konkuruoja atskirų valstybių logistikos posistemiai (Jarţemskis 2003: 155).

Trečiosios šalies logistikos paslaugų teikėjai atlieka daugumą logistikos funkcijų. Jie teikia logistikos paslaugas, tokias kaip transportavimą, sandėliavimą, ekspedijavimą, pakavimą ir t. t. 3 PL paslaugų teikėjai klientams siūlo kompleksines paslaugas, kurios padeda optimizuoti kliento įmonės logistikos procesus.

Prekybos įmonės rūpinasi prekių asortimentu, kad galėtų sėkmingai jas parduoti. Šiuos pagrindinius uţdavinius galima atlikti tik įsigijus reikiamų produktų iš gamintojų ir tiekėjų. Pramonės įmonės, pavyzdţiui, iš savo tiekėjų perka gamybai reikiamas medţiagas, įrankius ir mašinas. Pagamintą produkciją reikia parduoti rinkoje.

Doc. dr. Dariaus Bazaro knygoje „Įvadas į logistiką“ sandėliai apibūdinami kaip

Terminalo ir sandėlio terminai yra daţnai sugretinami ir suvienodinami. Tačiau jie šiek tiek skiriasi. Juk terminale gali sąveikauti kelios transporto rūšys, atliekama daugiau krovinio apdorojimo operacijų, ten vyrauja didesnė krovinių apyvarta. Tačiau abiejuose vietose yra

saugojami kroviniai, todėl darbe daţnai bus minimi šie apibrėţimai, nes terminaluose ir sandėliuose galima taikyti panašias optimizavimo metodikas.

Visi ankščiau cituoti lietuvių autoriai (R. Palšaitis, A. Baublys ir V. V. Vasiliauskas) savo knygose nagrinėja tiekimo grandinės efektyvesnį valdymą ir tik patį sandėliavimo poreikį, sandėlių išdėstymą ar paskirtį, jų naudojimo ir strateginių sandėliavimo sprendimų priėmimo problematiką.

Sandėliavimas yra brangus – sudarantis tarp 2 ir 5 proc. įmonės pardavimo sąnaudų. Pastaruoju metu versle daug dėmesio skiriama turto grąţai ir sandėliavimo išlaidų minimizavimui bei klientų aptarnavimui, o tai priverčia sandėlių vadovus maţinti sąnaudas ir gerini klientų aptarnavimą tuo pačiu metu.

Šiais laikais dėl didelės e-verslo, tiekimo grandinių bendradarbiavimo, globalizacijos ir gamybos „pačiu laiku“ įtakos sandėliams keliami vis didesni reikalavimai:

 įvykdyti daugiau, bet paprastesniais veiksmais;

Antroji sandėliavimo funkcija – saugojimas, kuris skirstomas į laikiną arba ilgalaikį. Laikinas saugojimas pabrėţia sandėliavimo funkcijų svarbą; tai reikalingos produkcijos saugojimas, kada atsargos nuolat papildomos. Laikinas saugojimas priklauso nuo atsargų apyvartos. Laikinojo saugojimo mastas susijęs su ekspedicinėmis ir informacinėmis paslaugoms, firmos sumanymais ir poreikiais. Ilgalaikio saugojimo reikia tada, kai atsargų susikaupia daugiau, nei reikia normaliam vartojimui (Palšaitis 2007: 260-261).

Sandėliavimo paslaugoms dar niekada nebuvo keliama tiek daug reikalavimų ir reikalaujama atlikti tiek daug uţduočių tokiomis maţomis sąnaudomis. Norint tai pasiekti svarbu pasitelkti reikiamas priemones ir metodus. Juk tiekimo grandinės niekada nebus taip optimizuotos, kad nebereikės sandėliuoti ar konsoliduoti prekių.

Uţsienio autoriai daug kalba apie atskirus sandėlio kūrimo aspektus, tokius kaip uţsakymo atrinkimo organizavimą. Pavyzdţiui, Kees Jan Roodbergen ir Iris F. A. Vis moksliniame straipsnyje uţsakymų surinkimui siūlo taikyti nelinijinio programavimo modelio tikslinę funkciją. Tačiau kai kurie autoriai pastebi, jog trūksta informacijos apie bendrą terminalų ar sandėlių vidaus planų kūrimo metodiką:

 literatūros apţvalga rodo, jog labai maţai darbų yra rašoma apie pagrindines sandėlių kūrimo

nėra atlikimo metodikos, kuria naudojantis būtų galima sistemingai išanalizuoti sandėlio kūrimo reikalavimus ir kūrimo metodus panaudojant efektyviausią technologiją (Rowley 2000:

Edward Frazelle savo knygoje „Pasaulinio lygio sandėliavimas ir medţiagų valdymas“ teigia, kad jo siūloma metodika paprastą sandėlį gali paversti pasaulinio lygio sandėliu. Jis pateikia penkis principus, kuriais vadovaudamasi galima sukurti modernų sandėlį. Pasak autoriaus: „šie principai yra sėkmingų projektų ir sėkmingų sandėlių operacijų „bendravardikliai“. Eilės tvarka jie yra:

1. Profiliuoti. Reikia išanalizuoti uţsakymų, prekių pasiskirstymą ir ieškoti būdų kaip atrasti geriausią sandėlio operacijų organizavimo sprendimą;

2. Lyginti sandėlio procesus, įrangą ir darbo metodus su kitais sandėliais;

5. Sužmoginti sandėlio operacijas įtraukiant sandėlio personalą, skatinant jį dalyvauti optimizavimo procesuose, formuojant komandą, o ne skatinant individualizmą.

1. Planavimas. Plane turi būti nurodoma, kokios prekės ir kur turės judėti sandėlyje;

9. Aplinka. Viskas turi būti sukurta taip, kad būtų naudojama kuo maţiau resursų iš gamtos;

„Transekspedicija“ gabena krovinius visoje Europoje bei NVS šalyse. Kroviniai yra veţami automobilių transportu, geleţinkeliu ir jūros transportu.

Įmonėje dirba 200 darbuotojų, iš jų – 100 vairuotojų. Jos akcinis kapitalas priklauso tik

UAB „Transekspedicija“ nuo pat įkūrimo auga stabiliai. Įmonėje dirba vis daugiau darbuotojų, nuolat plečiamas automobilių parkas. Ilgalaikė krovinių veţimo patirtis vietiniais ir tarptautiniais maršrutais lemia kompanijos teikiamas aukščiausios kokybės paslaugas.

Generalinis direktorius Vidmantas Pelėda vadovauja visai gamybinei ir ūkinei bendrovės veiklai, organizuoja, kad būtų pasiekti numatyti gamybiniai ir finansiniai rodikliai. Jis yra įmonės administracijos vadovas ir sprendţia pagrindinius įmonės valdymo klausimus:

 siūlo bendrovės perspektyvinius planus dėl bendrovės naujų paslaugų teikimo;

Skandinavijos regiono skyriaus direktorius vadovauja 4 padaliniams dirbantiems su Rytų ir Šiurės Europa, uţtikrina, kad, automobilių vairuotojams vykstant į reisą, tinkamai ir laiku būtų pateikti visi krovinių veţimui reikalingi dokumentai, vykdo klientų atsiskaitymo su įmone kontrolę, plėtoja ekspedicinį darbą, vykdant tarptautinius perveţimus, bendradarbiauja su bendrovės filialais, organizuoja krovinių perveţimo ir logistikos paslaugų darbą, kontroliuoja jo eigą;

Europos regionų skyrių direktorius vadovauja skyriams, dirbantiems daugiausiai su Vakarų Europa, organizuoja ir kontroliuoja pavaldţių darbuotojų darbą, stebi, kad būtų teisingai sudarytos krovinių veţimo sutartys su visais uţsakovais ir veţėjais ir t. t.

Logistikos departamento direktorius dirba su muitininkais ir sandėliavimo operacijomis, uţtikrina muitinės tarpininko, muitinės sandėlio bei importo ir eksporto terminalo veiklos teisėtumą, kontroliuoja krovinių muitinio įforminimo procedūras;

vyr. inţinierius yra atsakingas uţ visą personalą dirbantį su technika, organizuoja bendrovės transporto priemonių nepertraukiamą, techniškai tvarkingą, patikimą darbą, vadovauja ūkiniam įmonės ir jos padalinių aprūpinimui, rūpinasi ūkinio inventoriaus saugumu ir atnaujinimu, taip pat įmonės patalpų ir teritorijos švara.

Tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje prekės yra veţamos iš vienos šalies į kitą naudojant įvairių rūšių transporto priemones. Per Lietuvą driekiasi tranzitinių krovinių srautai, kurie jungia Vakarų Europą ir Rusiją bei Azijos valstybes. Strategiškai palanki vieta UAB

„Transekspedicija“ leidţia įsilieti į rinką ir veţti krovinius šiais maršrutais, efektyviai išnaudoti turimą terminalą, konsoliduoti krovinius atkeliavusius iš Vakarų Europos ir toliau juos veţti į NVS

Daugelyje rinkų vykstant aštriai konkurencinei kovai, kilo mintis veiklos kokybę vertinti ne absoliutiniais dydţiais, o santykiniais, konkurencingumą apibūdinančiais kriterijais, geriausios praktikos atţvilgiu.

Vertinant išorės veiklos kokybę svarbu įvertinti našumą, veiklos sąnaudas, išteklių panaudojimą ir t. t. Norint gauti pagrįstą rezultatą, reikia anksčiau minėtas charakteristikas palyginti su tam tikru dydţiu. Svarbiausia yra nustatyti, su kuo reikia lygintis. Neuţtenka lygintis su artimiausiais konkurentais. Svarbu savo veiklą lyginti su „geriausiais“. Todėl UAB

„Transekspedicija“ darbuotojai daţnai vyksta į uţsienį, daţniausiai Švediją, susitikti su kitų įmonės vadovais ir pasisemti patirties. Tačiau norint išlikti konkurencingiems, reikia netik pasiekti konkurentų rezultatus, bet juos ir viršyti. Juk išlieka ne stipriausi ar sumaniausi verslininkai, o tik tiek, kurie geriausiai prisitaiko prie pokyčių.

Šalyje vyrauja didelė konkurencija tarp transporto ir ekspedicinių įmonių. UAB

Patirtis, intensyvi plėtra ir tobulėjimas lėmė UAB „Transekspedicija“ įsitvirtinimą rinkoje kaip viena didţiausių transporto-ekspedicinių kompanijų Lietuvoje, stambių Lietuvos ir uţsienio klientų, tokių kaip IKEA, pritraukimą.

Rinkodara yra procesas, kurio metu yra sukuriama pridėtinė vertė klientui. Ji yra naudojama siekiant išsiaiškinti kliento poreikius, efektyviausius būdus juos patenkinti, nustatyti konkurencingas kainas.

UAB „Transekspedicija“ rinkodaros funkcijas atlieka generalinis direktorius, jo

UAB „Transekspedicija“ turi 3 000 m2 importo ir eksporto terminalą ir muitinės sandėlius, kuriuose atliekamos krovinių krovos, pakavimo, ţenklinimo ir saugojimo operacijos.

Importo ir eksporto terminale dirba dešimt darbuotojų: sandėlio vedėjas, du jo pavaduotojai ir septyni sandėlio darbininkai. Sandėlis dirba nuo 9 val. iki 19 val. dvejomis pamainomis: nuo 7 val. iki 16 val. ir nuo 10 val. iki 19 val. Daugiausia krovos darbų yra atliekama ryte. Darbuotojai dirba su 8 krautuvais, kurių prieţiūra rūpinasi techninė tarnyba.

1.1 - numatoma Bendrijos saugojimo vieta, 2 - 96 m2 muitinės sandėlio atvira aikštelė, 3 - 285 m2 muitinės sandėlio patalpa, 4 - 170 m2 muitinės sandėlio patalpa, 5 - 309,06 m2 muitinės sandėlio patalpa antrame aukšte, 6 - 150 m2 muitinės sandėlio patalpa antrame aukšte, 7 - 146 m2 muitinės sandėlio patalpa, 8 - 220 m2 importo ir eksporto terminalo patalpa, skirta ilgalaikiam saugojimui, 8.1 - importo ir eksporto terminalo patalpa, skirta trumpalaikiam saugojimui, 9 - 330 m2 importo ir eksporto terminalo aikštelė

Vienu metu prie terminalo yra keturios vietos automobiliams (rampa yra 1,20 m aukščio). Taip pat šone rampa yra pamaţinta iki 0,9 m, kad sandėlio darbininkai galėtu atlikti krovos darbus iš maţų automobilių, kurie daţniausiai vykdo vietinius veţimus Lietuvoje.

Šiuo metu yra statomas naujas didesnio ploto importo ir eksporto terminalas, tačiau projektas dar nėra baigtas.

UAB „Transekspedicija“ importo ir eksporto terminalas yra labai maţo ploto palyginus su šiuolaikiniais terminalais, todėl jame neįmanoma pilnai ir kokybiškai įvykdyti visų operacijų. Tačiau jame yra laikino ir ilgalaikio saugojimo zonos, tarp kurių aiškios ribos nėra. Matoma, kad trumpalaikis saugojimas yra atliekamas pirmojoje patalpoje šalia durų, o ilgalaikis - antroje patalpoje.

Terminale yra 8 krautuvai. Dauguma jų yra pasenę, seniausiems – 17 metų. Daugiausiai naudojamas krautuvas Mitsubishi, kuris yra naujausias ir manevringiausias. Seniausi krautuvai stovi tuščiuose muitinės sandėliuose. Jie yra naudojami labai retai.

Importo ir eksporto terminale nėra vietų, skirtų siuntų konsolidavimui ir pakavimui. Taip pat nėra atskiros patalpos atlikti visam dokumentų tvarkymui: viskas yra tvarkoma prie vartų, šalia pakavimo vietos, ant palečių.

Taip pat sandėlyje nėra sandėlio valdymo sistemos ar sistemingo darbo organizavimo. Krovos darbai yra atliekami bendra eile, o kroviniai randami atsitiktinai sandėliavimo zonose pagal ant pakuočių uţrašytą informaciją. Darbai yra atliekami be jokios sistemos: galima pamatyti pradėtus pakavimo darbus ir paliktus nepabaigtus. Tai reiškia, kad daugybė laiko yra išvaistoma nesistemingam darbui atlikti, maţas sandėliavimo plotas yra neracionaliai išnaudojamas.

Į UAB „Transekspedicija“ importo ir eksporto terminalą atvyksta kroviniai iš visos Europos ir NVS šalių. Atvykstantys kroviniai būna pilni ir daliniai, sudėti ant įvairių dydţių palečių. Daţnai tenka pilnus krovinius iškart perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą.

Daliniai kroviniai daţniausiai lieka sandėlyje kelioms dienoms, kol susirenka pilnos siuntos, tada

Taigi, iš UAB „Transekspedicija“ per mėnesį vidutiniškai išvyksta į NVS ir Baltijos šalis 157 automobiliai su daliniais kroviniais. 472 kroviniai keliauja per terminalą. Tai rodo, kad krovinių srautai yra labai dideli, pereinantys maţą UAB „Transekspedicija“ sandėliavimo plotą.

Pasak Skandinavijos regiono skyriaus vadovo Audriaus Puskunigio per mėnesį atliekama apie 800 krovos operacijų. Tai reiškia, kad per dieną yra kraunami apie 27 automobiliai,

per savaitę – 189. Dalinių krovinių išvyko su apie 40 automobilių per savaitę. Vadinasi, buvo

Iš NVS šalių daţniausia automobiliai grįţta tušti. Penktadieniais kroviniai išvyksta į Europą, o pirmadieniais, antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais kroviniai išvyksta į NVS šalis. Kroviniai, išvykstantys į NVS ir Europos šalis, daţniausiai yra sandėliuojami iki 5 dienų, o išvykstantys vietiniais maršrutais Lietuvoje – iki 2 dienų.

Atlikus regresinę analizę apskaičiuota, jog tiesinės regresijos lygties teorinių reikšmių skirtumų kvadratų suma tarp tikrųjų y reikšmių yra maţesnė nei teorinės kvadratinės regresijos lygties reikšmių ir tikrųjų reikšmių skirtumų kvadratų suma. Iš analizės rezultatų matyti, kad krovinių kiekis stabiliai didės, todėl terminale teikiamų paslaugų poreikis augs.

UAB „Transekspedicija“ pagrindiniai krovinių srautai keliauja iš Vakarų Europos į Rytus (NVS šalis). Tai lėmė gera Lietuvos geografinė padėtis. Į sandėlį atvyksta daugybė pilnų ir dalinių krovinių. Tačiau dauguma jų neuţsilieka ilgai, o keliauja toliau – yra perkraunami į kitas transporto priemones.

Muitinės sandėlius ir terminalą valdo ir priţiūri logistikos departamento direktorius. Muitinės sandėlio veikla yra grieţtai reglamentuota, todėl analizės objektu pasirinkau importo ir eksporto terminalą.

Terminalui vadovauja terminalo sandėlio vedėjas. Jo darbo pagrindinis uţdavinys yra organizuoti ir plėtoti kuruojamo bendrovės padalinio sėkmingą bei pelningą krovinių veţimo ir logistinių paslaugų (krovinių apdorojimo terminale ir muitinės sandėlyje, muitinės procedūrų ir išveţimo iš terminalo) verslą. Uţtikrinti, kad, tinkamai ir laiku būtų pakraunami ir iškraunami kroviniai, pateikti visi krovinių veţimui reikalingi dokumentai. Taip jis kontroliuoja sandėlio darbininkų ir vairuotojų, dalyvaujančių pakrovime ar iškrovime, darbą. Jis uţtikrina, kad kraunant bei saugant krovinius būtų laikomasi visų norminiuose aktuose numatytų saugumo, draudimo,

atsakomybės uţ padarytą ţalą reikalavimų, taip pat vykdo teisės aktų nustatytus reikalavimus reglamentuojančius importo ir eksporto terminalo veiklą Nustačius krovinio paţeidimą, trūkumą apie tai informuoja transporto vadybininką, atsakingą uţ šio krovinio gabenimą, ir įmonės vadovus.

Krovinių saugojimo terminale ir muitinės sandėliuose dokumentus tvarko muitinės tarpininkų atstovai. Atvykus kroviniui, transporto priemonės vairuotojas eina pas muitinės tarpininko atstovą su krovinio dokumentais. Šis įmonės darbuotojas paruošia krovinio dokumentus ir pateikia vairuotojui iškrovimo lapą. Tada vairuotojas keliauja pas sandėlio darbuotojus. Sandėlio darbininkai eilės tvarka atlieka krovos darbus, tačiau transporto vadybininkui pareikalavus, pakrovimo ar iškrovimo darbai gali būti atliekami skubos tvarka.

Vairuotojai, atvykstantys kelių transporto priemonėmis su kroviniais iš Europos Sąjungos šalių, muitinės atstovo tarpininkui turi pateikti CMR vaţtaraštį, sąskaitą- faktūrą, prekių kilmės sertifikatą ir eksporto deklaraciją arba transporto deklaraciją Tada muitinės tarpininko atstovas paruošia saugojimo lapą (kroviniui, kuris neišvyks iš ES) arba BDK (kroviniams, kurie atvyko muitinės rėţimu). Jei krovinys atvyksta iš NVS šalių, vairuotojas turi pateikti CMR vaţtaraštį, sąskaitą-faktūrą, TIR CARNET arba transporto deklaraciją

Paslaugų kainodaros klausimai yra nagrinėjami UAB „Transekspedicija“ vadovų. Įmonė turi nustačius oficialius sandėliavimo paslaugų įkainius, į kuriuos yra įskaičiuota:

Tačiau ši paslauga neegzistuoja iš anksto, jos neįmanoma išbandyti ar patikrinti, todėl daţniausiai sandėliavimo kaina (ţr. 5 priedą) yra UAB „Transekspedicija“ ir sandėliavimo paslaugų uţsakovo susitarimo reikalas.

5 priede pateiktos UAB „Transekspedicija“ sandėliavimo oficialios kainos. Tačiau paslaugų kainos negali būti fiksuotos. Kaina priklauso nuo krovinio pobūdţio, kiekio, saugojimo laiko. Šios kainos tik parodo kainų gaires. Transporto vadybininkai formuodami kainas, remiasi šiai

duomenimis. Tačiau daţnai, pardavimo kaina būna ir maţesnė. Juk ne pats sandėliavimas atneša didţiausią pelną įmonei, o papildomos operacijos. Todėl įmonės vadybininkai siekia, kad krovinių apyvarta būtų kuo didesnė.

Šiais laikais vyrauja didelė konkurencija tarp transporto įmonių. Sandėlio veiklos efektyvumą lemia kaip kokybiškai yra atliekami darbai. Visos įmonėje atliekamos operacijos, kurios nesukuria pridėtinės vertės, yra nuostoliai. Nuostolių maţinimas yra nuolatinio tobulėjimo pagrindas. Pirmasis ţingsnis, siekiant panaikinti nuostolius ir pagerinti įmonės vidinius procesus, yra problemų ir nuostolių identifikavimas.

Dėl didelės konkurencijos daugybė pasaulinio dydţio įmonių stengiasi išlaikyti savo rinkos pozicijas ir uţkariauti naujas rinkas daug dėmesio skirdamos kokybei. Toyota gamybos sistema yra vienas populiariausių kokybės valdymo pavyzdţių.

Toyota gamybos sistema – tai gamybos sistema, kuri remiasi visiško nuostolių pašalinimo filosofija apimanti visus gamybos aspektus. Sandėlio procesų tyrimui buvo pasirinktas importo ir eksporto terminalas, kurio analizės metu buvo remtasi šia Toyota gamybos sistema ir bandyta ieškoti nuostolingųjų septynių neatitikimų:

Perprodukcija. Nereikalingi veiksmai atliekami sandėlyje yra resursų ir laiko švaistymas. Šis neatitikimas yra pats blogiausias, nes jis iššaukia kitų neatitikimų atsiradimą. Tai gali būti netgi ir nereikalingas pakavimas. Tačiau šių klaidų UAB „Transekspedicija“ nebuvo pastebėta.

Laukimas. Darbuotojai stovintys be darbo neatneša naudos įmonei. Tyrimo metu pastebėta, kad rampa, ant kurios atliekami krovos darbai, yra maţa ir joje mėtosi daug šiukšlių ir nereikalingų daiktų. Tai sumaţina erdvę ir nebeuţtenka vietos dviem krautuvams dirbti vienu metu. Sandėlio darbininkui reikia laukti, kol kitas darbininkas atliks krovos darbus ir patrauks savo krautuvą.

Nereikalingi veiksmai. Tai reiškia veiksmų atlikimą ankščiau nei reikia arba nereikalingų įrankių naudojimą. UAB „Transekspedicija“ pastebėta, jog dokumentai mėtosi bet kur. Sandėlyje nėra darbo stalo, vietos, kur susidėti krovinių dokumentus. Viskas mėtosi ant iš palečių sukrauto stalo. Ten galima pamatyti dokumentus, puodelius, pakavimo priemones ir įrankius. Taip pat šalia šios vietos yra atliekamas krovinių konsolidavimas ir pakavimas. Be to dokumentai, kurie buvo naudojami, yra išmėtomi ant šių palečių, arba sumetami į krūvą. Tai reiškia, kad darbuotojas turės dar kartą perţiūrėti tuos pačius dokumentus. Ši netvarka lemia papildomus veiksmus ir galimą dokumentų praradimą ar pasimetimą.

Nereikalingas transportavimas. Importo ir eksporto terminalas neturi jokios valdymo sistemos. Kroviniai yra dedami ten, kur yra laisvos vietos. Ant krovinio yra prikabinama CMR

kopija ir juodu markeriu uţrašoma informacija (krovinio kiekis, svoris, siuntėjo duomenys ir krovinio paskirties vieta) apie sandėliuojamą krovinį. Įmonėje nėra sukurtos jokios ţenklinimo sistemos. Tačiau sandėlis yra maţo ploto, todėl nėra sunku surasti reikiamą krovinį, o transportavimo klaidų pavysta išvengti dėl maţo krovinių kiekio esančio sandėlyje vienu metu ir daugiametės sandėlio darbininkų darbo patirties.

Nereikalingi judesiai. Sandėliai turi būti išplanuoti taip, kad darbuotojams nereiktų lenktis, stiebtis ar eiti kaţkur toli pasiimti įrankių. Pastebėta, kad UAB „Transekspedicija“ importo ir eksporto terminale vyrauja didelė netvarka, įrankiai neturi nuolatinės vietos, o pakavimo priemonės yra paliekamos bet kurioje vietoje. Tai reiškia, kad sandėlio darbininkai turi atlikti nereikalingus judesius, kad surastų reikiamus įrankius.

Inventorius. Netinkamas ar pasenęs inventorius reiškia nuostolius. Nereikalingi prietaisai ar įrankiai uţima sandėlyje vietą, kurią būtų galima išnaudoti naudos gavimui. Tyrimo metu įmonėje pastebėti keli krautuvai, kurie yra seni ir stovi be darbo. Tai reiškia, kad jie yra neišnaudojami ir tik uţima papildomą vietą, t. y. neatneša naudos.

Norint klientui suteikti kokybišką paslaugą reikia išanalizuoti įmonės vidinę aplinką ir procesus. UAB „Transekspedicija“ procesai buvo išnagrinėti ankščiau, o įmonės vidinei analizei bus naudojama SSGG analizė, kuri parodo įmonės konkurencinius pranašumus, silpnybes, galimybes ir grėsmes, bei padeda sukurti įmonės strateginius planus.

Atlikus SSGG analizę galima teigti, kad įmonės stipriausioji pusė yra patirtis ir uţimama rinkos dalis. Tačiau, kad ją išlaikyti reikia naikinti silpnąsias vietas: sukurti vieningą

darbo sistemą terminale, didinti sandėliavimo plotą bei plėtoti įmonės plėtros planus. Be to didelė konkurencija ir politiniai procesai gali sudaryti daug kliūčių plečiant įmonės veiklą.

UAB „Transekspedicija“ vadovybei norint sėkmingai dirbti, reikia nuolatos tobulėti ir keistis, prisitaikyt prie naujų rinkos sąlygų. Būtina tobulinti įmonės vidinius procesus, norint išlaikyti uţimamą rinkos dalį ir dar labiau plėstis. Vadybiniai procesai yra ištobulinti, atrastas efektyviausias ir patogiausias darbo metodas, tai parodo didelis klientų ratas.

Įmonės viduje galima pamatyti vienintelę ţymią spragą – importo ir eksporto terminalą. Šis terminalas yra išdalintas į maţas patalpas, išsibarsčiusias po visą įmonės teritoriją. Sandėliuojamas plotas yra net rūsyje ar antrame aukšte, kas labai apriboja krovos darbus.

Pagrindinėje terminalo dalyje vyksta daugiausia darbo, tačiau ten nėra vieningos darbo

Sandėliavimo paslaugų paklausa yra pilnai neišnaudota, nes nėra tam reikiamų pajėgumų. Tai reiškia, kad įmonės vadovams norint išlaikyti UAB „Transekspedicija“ konkurencingumą rinkoje, reikia vykdyti plėtros projektus.

UAB „Transekspedicija“ yra viena iš didţiausių transporto-ekspedicinių įmonių Lietuvoje, turinti didelį klientų ratą. Tačiau šiuo metu pasaulio ekonomika kyla, vyrauja aktyvi technologijos ir inovacijų plėtra gamyboje. Įmonės klientų poreikiai auga ir UAB

„Transekspedicija“ vadovybė norėdama išlaikyti stiprias įmonės pozicijas rinkoje turi nuolat tobulinti įmonės procesus ir plėstis.

Šiuo metu jau yra pradėti vykdyti plėtros planai – statomas naujas importo ir eksporto terminalas uţ Vilniaus. Šioje tiriamojoje-projektinėje dalyje bus išnagrinėtas esamas terminalo projektas ir pasiūlyta modernių sprendimų skirtų efektyvesniam terminalo išplanavimui ir optimalesniam darbo organizavimui.

2009 metais buvo pradėtos naujo terminalo statybos. Architektai sugalvojo pastato planą. Pagal dabartinius įmonės planus, iš pradţių yra galvojama nusipirkti stelaţų ir keletą naujų krautuvų, perkelti įmonę ir teikti sandėliavimo paslaugas.

Didesnis plotas neišsprendţia problemų esančių dabartiniame sandėlyje. Turint didelio ploto sandėlį, reikia jį tinkamai ir išnaudoti. Neuţtenka turėti tik įrangos. Sandėlio valdymas susideda iš tinkamo procesų, sistemų, įrangos valdymo. Kad tai pasiekti, projektinėje dalyje bus pateiktas naujojo sandėlio darbo organizavimo, informacinių srautų valdymo ir tinkamo įrangos panaudojimo sprendimas.

Norėdama plėsti UAB „Transekspedicija“ sandėliavimo paslaugas įmonės vadovybė sukūrė naują plėtros projektą, kurį jau pradėjo vykdyti. Šiuo metu UAB „Transekspedicija“ vadovybė turi tokį planą, pagal kurį jau dabar yra statomos pastato sienos:

Pagal vadovybės planus numatoma neiškart pirkti visą reikalingą įrangą, o palaipsniui. Pastačius pastatą planuojama perkelti visą turimą įrangą, nupirkti apie 5 eiles stelaţų ir pradėti sandėliavimo veiklą tais pačiais metodais kaip ir yra dirbama šiuo metu senajame terminale.

Terminalo forma yra U formos: prekės atkeliauja per vienus vartus, yra perkeliamos į pastato galą saugojimui, o galiausiai keliauja ties išvykimo vartų, kurie yra prie atvykimo vartų. Šis pastato išplanavimas lemia geresnį vartų išnaudojimą, kuris esant didelei krovinių apyvartai leidţia atvykimo vartus naudoti išvykstantiems kroviniams pakrauti. Taip pat ši forma lemia efektyvų krovinių perkrovimą iš vienos transporto priemonės į kitą, leidţia kombinuoti palečių padėjimo ir paėmimo operacijas taip taupant resursus.

Terminalo ploto padidinimas neišsprendţia visų problemų esančių senajame importo ir eksporto terminale. Be to tie patys darbo metodai bus taikomi ir naujajame terminale. Taip pat terminalo analizė parodė, kad šie metodai yra neefektyvūs ir juos reikia tobulinti. Todėl ši alternatyva nėra optimali.

Esamas terminalo projektas nėra efektyvus, todėl kita alternatyva būtų – suplanuoti naują terminalo projektą, kuriame darbai būtų vykdomi efektyviai ir minimaliomis sąnaudomis. Nėra sukurta daug metodikų, aiškinančių kaip yra kuriami sandėliai ir terminalai, todėl terminalo kūrimo procese bus vadovaujamasi Edward Frazelle knygoje „Pasaulinio lygio sandėliavimas ir medţiagų valdymas“ pateiktais penkiais principais, kuriuos taikant bus siekiama sukurti aukščiausio lygio terminalą:

 bus parinktas optimaliausias sandėliavimo sprendimas prekių sudėtų ant palečių saugojimui;

Kuriant terminalą labai svarbu, kad visa erdvė būtų tinkamai išnaudota. Norint tai pasiekti, pirmiausia reikia sudaryti terminalo planą. Importo ir eksporto terminale vyrauja didelė krovinių apyvarta, todėl didţiausia sandėliuojamojo ploto dalis turi būti skirta trumpalaikiam saugojimui, o ilgalaikis sandėliavimas nėra toks svarbus ir gali būti pačiame sandėlio gale.

HS plotai bus ant ţemės paţymėti linijomis. Juose galės vienu metu būti padėtos 8 paletės. HS zona turės savo lipnias etiketes su HS vietą identifikuojančiu kodu, kurį bus galima nuskaityti nešiojamu duomenų kaupikliu.

Terminalo zonų skirstymas į vartų zoną ir zoną prie palečių stelaţų yra plačiai taikomas visame pasaulyje. Logistikos sprendimus įmonėse siūlanti austrų kompanija Metasyst Informatik GmbH šį sprendimą pritaikė visiems savo klientams, tarp kurių yra Bombardier Transportation, Xal GmbH, 3e Handels – und Dienstleistungs AG ir kiti.

Zonos, skirtos saugoti nestandartinio dydţio krovinius, turės savo brūkšninius kodus. Kiekviena zona turės 4 vietas su 4 brūkšniniais kodais. Tačiau turint net ir labai dideles prekes, vienam kroviniui bus galima priskirti net ir 2 vietas.

Prie šoninės terminalo sienos, priešais nestandartinio dydţio krovinių sandėliavimo zoną bus įrengta viena eilė konsolinių stelaţų. Šie stelaţai bus naudojami ilgiems kroviniams sandėliuoti. Ši zona bus specialiai įrengta prie vartų, skirtų krauti nestandartinio dydţio krovinius iš

Po šiuo aukštu bus galima sudėti nestandartinio dydţio krovinius, taip pat krovinius kurie yra apgadinti ar pasimetę. O padidėjus krovinių srautams bus galima naudoti šį plotą papildomiems kroviniams saugoti.

Tinkamas terminalo patalpų grindų ţenklinimas leidţia išvengti daugybės galimų suţalojimų ir traumų pasitaikančių darbo metu. Grindis galima ţenklinti daţais arba lipniomis

juostomis, pagamintomis iš polivinilchlorido (PVC).

PVC ţenklai tinka saugos informacijos perdavimui, pėsčiųjų ir automobilinių krautuvų eismo ţymėjimui. Jie yra tvirti ir juos galima naudoti apie 2 metus. Taip pat PVC ţenklai pasiţymi atsparumu blukimui ir UV spinduliams. Jie yra daug patvaresni nei daţai, todėl UAB

„Transekspedicija“ grindys bus ţymimos PVC ţenklais.

Sąnaudų ir naudos analizė (SNA) yra skirta įvertinti investicinio projekto planuojamas sąnaudas ir patiriamą naudą. Analizės metu įvertinama visos išlaidos ir nauda, o ne tik finansinės išlaidos. Šis analizės metodas yra pranašesnis prieš finansinę analizę, nes jis apima ir nematerialiąją naudą ir sąnaudas. PVC ţenklų sąnaudų ir naudos analizė:

UAB „Transekspedicija“ daţnai gauna uţsakymų perpakuoti krovinius ar juos paţenklinti. Kol kas darbų apimtys nėra didelės, tačiau pastačius naują terminalą tikimasi jas padidinti prisiviliojant prarastus ir būsimus klientus, bei siūlant šias paslaugas esamiems klientams.

Kovo mėn. įmonė pradėjo dirbti su nauju klientu, kuris siunčia konteinerius iš Indijos ir Kinijos bei juos saugo UAB „Transekspedicija“ importo ir eksporto terminale. Konteineriuose keliauja siuvimo reikmenys, tokie kaip furnitūra, drabuţiai (kostiumai ar paltai), medţiagos, pakabos, sagos, uţtrauktukai ar rulonai. Smulkios prekės visada yra supakuotos į dėţutes ir sudėtos ant palečių. Šios prekės yra išveţiojamos po 12 siuvyklų esančių Ukrainoje.

Ši kompanija daţnai prašo perpakuoti prekes ar uţklijuoti lipdukus. Gero aptarnavimo uţtikrinimas ir kliento poreikių patenkinimas gali lemti darbų apimčių didėjimą. Todėl UAB

„Transekspedicija“ papildomos krovinių apdorojimo operacijos bus atliekamos tam išskirtoje ir pritaikytoje terminalo vietoje antrame aukšte.

Antras aukštas turės turėklus, laiptelius bei angas skirtas uţkelti krovinį. Šioje vietoje bus įrengta viena darbo vieta skirta papildomoms krovinių apdorojimo operacijoms.

Paprastai šiuo atveju yra įrengiama speciali daro vieta su kompiuteriu bei skaneriu ir spausdintuvu. Ši darbo vieta yra mobili, nes kompiuteris ir skaneris yra prijungti prie bevielio tinklo, o kompiuteris naudoja energiją iš baterijų bloko. Taip pat kompiuteris turi priliečiamąjį ekraną. Ši įranga kainuoja 10 000 Lt. Taip pat įranga gali būti naudinga prie terminalo vartų, kai iškyla įvairių problemų su krovinių apskaita. Be to spausdintuvą galima naudoti ne tik etikečių, bet ir ataskaitų spausdinimui.

Tačiau galima įrengti ir paprastesnį variantą: nupirkti paprastą personalinį kompiuterį ir spausdintuvą uţ 2 000 Lt ir nešiojamą brūkšninių kodų skaitytuvą veikiantį bevieliu ryšiu, kuris kainuoja 2 000 Lt.

Efektyvus sprendimas palečių perpakavimo procese yra palečių apvyniojimo plėvele aparatas. Šis aparatas yra paprastai naudojamas. Darbuotojas gali reguliuoti platformos sukimosi bei rulono kilimo greičius. Maksimalus paletės aukštis 2,2 m.

Šis aparatas ne tik palengvina darbo procesą, bet ir leidţia automatizuoti darbus bei sumaţinti darbuotojų skaičių. Įrenginys kainuoja apie 20 000 Lt.

Įmonės Lietuvoje šiuo metu dar atsargiai vertina šį sprendimą dėl nemaţos jo kainos. Tačiau pagal Edward Frazelle metodiką reikia siekti kuo daugiau procesų optimizuoti vengiant juos tik dar labiau komplikuoti. Šis sprendimas yra efektyvus todėl, kad galima sutaupyti vieno ţmogaus darbą. O ţmonės daţnai serga, kasmet išeina atostogų, todėl reikia ieškoti, kad juos pavaduos.

Kadangi kroviniai į UAB „Transekspedicija“ terminalą beveik visada atvyksta sudėti ant padėklų, todėl sandėlio darbuotojas krautuvu paims paletes ir nugabens jas į sandėlio valdymo sistemos priskirtą saugojimo vietą. Kroviniai daţniausiai yra sandėliuojami iki 5 dienų.

Sandėlio teritorijoje kroviniams saugoti reikia parinkti patį ekonomiškiausią ir efektyviausią sprendimą. Esant dabartinėms krovinių apimtims, automatizuotų sistemų naudoti dar nereikia. Tačiau būtina parinkti kuo optimalesnį variantą.

Stelaţai, jų atramos ir sijos yra parenkamos individualiai pagal kiekvieną sandėlį. Pagal UAB „Baltexim“ pateiktus duomenis stelaţų plotis vyrauja nuo 58 mm iki 140 mm, o storis –

3 mm. Palečių stelaţų aukštis neretai siekia iki 14 metrų. Jie atlaiko krūvį viršijantį 53 000 kg, o

lentynos – iki 9 000 kg. Šie 6 aukštų ir 3 vietų stelaţai kainuoja apie 1850 Lt.

UAB „Transekspedicija“ terminalui šie stelaţai tinka dėl jų universalumo ir naudojimo patogumo. Jų bus 6 aukštai, 19 eilių, po 26 stelaţus, kuriuose telpa po tris vietas. Iš viso bus 8892 vietos.

Daţniausiai praėjimas tarp stelaţų svyruoja tarp 2700 mm ir 3200 mm. Projektuojant

UAB „Transekspedicija“ turi keletą klientų veţančių siuvimo reikmenis, tokius kaip ritinius su audiniu, būtų pravartu įrengti vieną eilę konsolinių stelaţų, kurie Edward Frazelle knygoje „Pasaulinio lygio sandėliavimas ir medţiagų valdymas“ yra vertinami gerai. Jie yra skirti naudoti ilgų matmenų krovinių sandėliavimui. Tokie kroviniai gali būti: profiliai, metalo ruošiniai, vamzdţiai ir t. t. Ant šių stelaţų galima dėti įvairių ilgių prekes. Stelaţai yra naudojami vidutinio ir

didelio svorio negabaričiams kroviniams sandėliuoti.

Konsoliniai stelaţai būna vienpusiai ir dvipusiai. Prekes galima saugoti įvairiais lygiais. Be to stelaţų konstrukcija yra lengvai išrenkama į stovus ir kronšteinus.

Šie stelaţai gali būti iki 6-8 metrų aukščio. Konsolės ilgis svyruoja nuo 0,6 metrų iki 2 m. Kaina siekia apie 5740 Lt uţ 4,8 m ilgio stelaţą.

nepakeičiami pagalbininkai, leidţiantys greitai ir operatyviai atlikti operacijas. Jų būna įvairių: elektrinių, dujinių ar dyzelinių. Taip pat krautuvai būna skirti kelti krovinius į didelį aukštį, gali apsisukti labai maţame praėjimo plotyje ar yra visiškai automatizuoti.

Pasirenkant krautuvą svarbu įvertinti, kokio pobūdţio prekių gabenimui jie bus skirti, į kokį aukštį reiks kelti prekes, kokio intensyvumo darbai bus ir kokiame pravaţiavimo plotyje turės apsisukti krautuvas. Kartais reikia labai brangių ir automatizuotų krautuvų, tačiau neretai uţtenka palečių veţimėlių.

UAB „Transekspedicija“ turi 8 krautuvus. Beveik visi iš jų yra daugiau nei 10 metų senumo. Tik vienas iš jų – Mitsubishi yra 4 metų senumo. Įrangos amţius neįrodo, kad jis negalima naudoti, nes bet kada galima pakeisti krautuvo variklį ir jis gali dirbti kaip naujas. Todėl UAB

„Transekspedicijos“ reikia nurašyti vieną elektrinį krautuvą ATLET ir du STILL R6020, dėl jų amţiaus ir maţos keliamosios galios.

Pagal Edward Frazelle pateiktą kėlimo įrangos palyginimo lentelę optimalus sprendimas renkantis įrangą, skirtą kelti krovinius į didelį aukštį, yra keltuvai. Todėl UAB

„Transekspedicija“ reikia įsigyti 3 keltuvus bei 4 šakinius krautuvus uţ 70 000 Lt.

Elektriniai keltuvai yra naudojami paletėms transportuoti, pakelti ar nukelti iš stelaţų. Jie gali kelti krovinius į didesnį aukštį nei palečių krautuvai (iki 12 metrų). Jie yra gana brangūs,

todėl yra naudojami tik darbui prie stelaţų, t. y. jais kroviniai gabenami tik iki palečių surinkimo zonų.

Tinkamas įrangos parinkimas lemia darbų produktyvumą. Taip pat įranga turi būti patogi naudoti. Šie keltuvai puikiai tiks vykdyti UAB „Transekspedicija“ krovinių apdorojimo

Norint apskaičiuoti, kiek reikės įrangos, pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek laiko uţtruks perkelti visus krovinius iš transporto priemonių ant stelaţų ar į kitas transporto priemones. Skaičiavimams atlikti buvo naudotos formulės ir duomenys pateikti prieduose. Atlikus visus skaičiavimus buvo gauti šie rezultatai:

Atlikus skaičiavimus matyti jog iškrauti vieną transporto priemonę su 33 paletėmis ir jas padėti ant stelaţų reikia 238 min, t. y., beveik 4 valandų. Perkrauti 33 paletes iš vienos transporto priemonės į kitą uţtruks 53 min.

Aukštas automatizacijos lygis sandėlyje nebūtinai reiškia, didţiausią sandėliavimo darbų efektyvumą. Tai netgi gali turėti ir neigiamą poveikį. Šis poveikis gali pasireikšti veiksmų sudėtingumu, netinkamu apmokymu, subjektyviu spendimų priėmimu ar sistemos nelankstumu. Automatizacija turi supaprastinti procesus, o ne padaryti juos dar sudėtingesniais. Pirmiausia reikia panaikinti kuo daugiau nereikalingų procesų.

Tinkamas terminalo darbuotojų parengimas lemia jų darbo produktyvumą ir efektyvumą. Kiekvienas terminalo darbuotojas turi būti paruoštas atlikti skirtingų pozicijų darbus, kad esant trūkumui vienos pozicijos darbuotojų, kiti galėtų atlikti jų darbus. Pavyzdţiui, išaugus papildomų krovinio apdorojimo operacijų, tokių kaip pakavimas ar ţenklinimas, poreikiui, bet kuris terminalo darbuotojas galėtų dirbti šiuos darbus.

Kiekvienas terminalo darbuotojas turi būti komandos dalimi. Todėl reikia organizuoti komandų pasitarimus ar susirinkimus (Soko būrelius), kad darbuotojai galėtų išsakyti su kokiomis problemomis jie susiduria darbe ar kaip būtų galima pagerinti darbo organizavimą terminale. Ţmonės, dirbantys tiesiogiai terminale, geriausiai mato, ką galima padaryti, kad padidint darbų

Pagal prognozes 2011 metais planuojama per mėnesį atlikti vidutiniškai 1 000 krovos operacijų, iš jų 201 krovimų ir 799 perkrovimų iš vienos transporto priemonės į kitą. Pagal atliktus skaičiavimus 33 palečių iškrovimas truks 3,9 h, o krovinių perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą – 53 min. Per dieną reikės vidutiniškai atlikti 34 transporto priemonių krovos

operacijas, o tai uţtruktų 51,65h ir apimtų 7 darbininkų darbą. Taip pat reikės vieno darbininko kuris dirbtų su papildomomis krovinių apdorojimo operacijomis. Darbuotojai dirbs 5 dienas per savaitę. Todėl reikės priimti 3 darbininkus.

Vėliau didėjant darbų apimtis galima bus priimti ir daugiau ţmonių. Padidinus sandėlio plotą reikia visų pirma padidinti darbų apimtis, nes priimti naują darbuotoją yra lengva, bet brangu, tačiau dar brangiau atleisti.

UAB „Transekspedicija“ dabartiniame sandėlyje vyrauja didelė netvarka, todėl reikia įvesti sistemą, kuri padėtų nurodyti aiškias daiktų vietas ir sukurtų sistemą, kuri padėtų išlaikyti tvarką. 5S metodas yra sukurtas japonų ir šiais laikais yra plačiai taikomas įvairiose įmonėse visame

5S – tai darbo vietos organizavimo metodas, kuriam apibūdinti yra naudojami penki japoniški ţodţiai: seiri, seiton, seiso, seiketsu ir shitsuke. Šie ţodţiai apibūdina, kaip turi būti sudėti daiktai darbo vietoje ir kaip padaryti, kad tvarka išliktų. Šis metodas buvo išrastas Japonijoje ir šiuo metu yra taikomas visame pasaulyje, tokių kompanijų kaip Toyota Motor Corporation, Hitachi Construction Machinery N.V. ir TNT.

5S metodas susideda iš penkių etapų:

Atrinkimas - nereikalingų įrankių pašalinimas. Pagal 5S metodą reikia perţiūrėti visus turimus įrankius, atrinkti tuos, kuriais nesinaudojama. Kiekvienas UAB „Transekspedicija“ darbuotojas turi perţiūrėti savo darbo vietą ir atrinkti daiktus, kuriais nesinaudoja.

Supaprastinimo etape visiems naudojamiems daiktams reikia surasti pastovias laikymo vietas ir jas aiškiai paţymėti. Priemonės turi būti išdėliotos taip, kad jų naudotojui nereikėtų lankstytis norint jas pasiekti. Taip pat priemonės turi būti laikomos šalia vietos, kur jos bus naudojamos. Pavyzdţiui, pakavimo plėvelė turi būti laikoma pakavimo zonoje, o ne išmėtyta palei sienas.

Švarinimo etape reikia uţtikrinti, kad tvarka ir švara bus palaikoma nuolatos. Baigęs darbą kiekvienas darbuotojas turi susitvarkyti savo daro vietą. Pavyzdţiui, padėklai gali būti sudėti tik jiems skirtose vietose, o ne praėjimuose.

Standartizavimo metu visus darbo vietos turi būti suvienodintos. Tam tikro darbo vietos turi būti suvienodintos. Kiekvienas darbuotojas turi ţinoti savo pareigas kaskart atliekant pirmuosius tris 5S metodo etapus.

Palaikymo metu kiekvienas darbuotojas turi uţtikrinti, kad tvarka išliktų, o atsiradus naujoms problemas, jas spręstų bei tobulintų esamą sistemą. Todėl šiame procese turi dalyvauti ne tik biuro darbuotojai, bet ir visi dirbantieji terminale.

Didelių terminalų ir sandėlių valdymas yra sudėtingas ir komplikuotas. Terminalų valdytojai daţnai susiduria su šiomis problemomis:

Informacinių technologijų naudojimas dideliuose šiuolaikiniuose terminaluose yra neatsiejama darbo dalis. Įvairios technologijos padeda vadybininkams stebėti terminale vykstančius darbus, iškylančias problemas ir jas spręsti, stebėti darbų produktyvumą, gauti duomenis apie saugomus krovinius. Sandėlio valdymo sistemos įdiegimas palengvina darbus ir sumaţina popierinės dokumentacijos kiekius.

Šiuo metu rinkoje yra siūloma daugybė sandėlio valdymo sistemų, turinčių labai daug funkcijų ir atliekančių daug operacijų, todėl išsirinkti reikiamą sistemą yra labai sunku. Juk sistema turi palengvinti darbą, o ne dar labiau jį komplikuoti.

Daţniausiai įmonės perka tam tikrą programinį paketą ir jis būna pritaikomos prie konkrečios įmonės poreikių ir atliekamų operacijų pobūdţio. Sandėlio valdymo sistemos gali dirbti kaip nepriklausomos sistemos arba būti prijungtos prie kitų verslo valdymo sistemų.

Sandėlio valdymo sistema – tai programinis paketas, skirtas optimizuoti sandėlio procesus ir valdyti jį realiu laiku. Ši sistema kontroliuoja sandėlio personalą ir kėlimo techniką, skiria uţduotis darbuotojams.

Sistema veikia nenaudojant popierinių dokumentų. Visi dokumentai yra perduodami,

Kiekvienas terminalo darbuotojas dirbantis ne prie stelaţų turės nešiojamus duomenų kaupiklius, o kiekviename keltuve bus įtaisytas fiksuotas duomenų kaupiklis. Nešiojami duomenų kaupikliai yra atsparūs smūgiams ir pasiţymi lengvumu bei patogumu naudoti. Duomenų

kaupiklyje yra ne tik brūkšninių kodų skaitytuvas, bet ir klaviatūra bei aktyvus ekranas.

 prekių priėmimo kiekis per tam tikrą laikotarpį;

Pradėdamas darbą darbuotojas turi prisijungti į sistemą tam tikrai poziciją naudodamas duomenų kaupiklį. Tuomet sistema jam paskirs darbą pagal jo uţimamą poziciją. Jei jis baigs dirbti savo darbus, sistema paskirs jam kitų darbų, kad padėti kitiems terminalo darbuotojams. Atsiradus pirmenybinės reikšmės darbų, sistema atidės kitus darbus ir nurodys darbuotojui atlikti svarbiausius

Atvykus kroviniui terminalo darbuotojas uţklijuos ant kiekvienos paletės po unikalų brūkšninį kodą, kurį sudarys raidės SU ir 13 skaitmenų. Tuomet darbuotojas patikrins krovinio kiekį, ar krovinys nebuvo apgadintas transportavimo metu ir jei paţeidimų bus pastebėta, visa informacija bus paţymėta duomenų kaupiklyje. Informacija realiu laiku pasieks vadovybę, o tai leis imtis atitinkamų veiksmų.

Kai sistema bus informuota apie atvykusį krovinį, terminalo darbuotojas savo nešiojamajame duomenų kaupiklyje gaus uţduotį nugabenti krovinį į vartų zoną. Kiekviena vartų zonos vieta turės savo unikalų brūkšninį kodą, leisiantį lengvai surasti krovinį. Jei krovinys bus skirtas saugojimui, bet kuris laisvas terminalo darbuotojas gaus uţduotį nugabenti krovinį į zoną prie palečių lentynų. Ši vieta taip pat turės savo unikalų brūkšninė kodą. Jei krovinys bus saugojamas pirmojoje stelaţo lentynoje, sistema uţduos uţduotį keltuvo vairuotojui padėti krovinį, o jei krovinys bus saugojamas aukštesniuose stelaţo aukštuose, ši uţduotis bus pavesta keltuvo

Kiekviena terminalo zona, kurioje bus laikomos paletės turės savo unikalų brūkšninį kodą, o darbuotojas atgabenęs ten krovinį privalės šį kodą nuskanuoti savo nešiojamu duomenų kaupikliu ir tada sistemoje bus uţfiksuota informacija apie krovinio buvimo vietą. Kiekviena stelaţo vieta turės jai paskirtą brūkšninį kodą, kurį sudarys raidės SU, eilės, aukšto ir vietos numeris. Pavyzdţiui, SU.3.3.2 reikš, kad paletė yra padėta trečioje eilėje, trečiame aukšte, antroje

Sistema bus uţprogramuota, jog į padėklų saugojimo zoną prie stelaţų negalima dėti daugiau kaip 8 padėklus. Taip išvengiant per didelio krovinių susikaupimo prie stelaţų. Taip pat sandėlio valdymo sistema bus uţprogramuota, jog ilgalaikio saugojimo prekes reikės dėti į paskutinius stelaţo aukštus, o trumpalaikio saugojimo prekes – į ţemutinius padėklų stelaţo aukštus.

Sandėlio valdymo sistema organizuos darbą taip, kad būtų galima kuo daugiau naudoti tiesioginio krovinių perkrovimo iš vienos transporto priemonės į kitą. Tam bus pasitelktas sandėlio vartų valdymas.

Sandėlio valdymo sistemos būsimus naudotojus bus būtina apmokyti. Ši sistema ir visa įranga iš viso kainuos 450 000 Lt. Naujo terminalo statyba yra ilgalaikė investicija, kuri atsipirks negreitai, tačiau leis uţimti tvirtas rinkos pozicijas ir patenkinti klientų poreikius.

„Transekspedicija“ turi maţinti veiklos sąnaudas ir didinti paslaugų pardavimus. Pardavimų didinimas šiuo metu sekasi labai gerai, įmonė pritraukia vis daugiau klientų. Veiklos sąnaudų maţinimui buvo pasitelktas operacijų modernizavimas.

Naujasis terminalas padidins sandėliuojamąjį plotą, padidins darbuotojų darbo patogumą, produktyvumą ir efektyvumą, bus pradėtos teikti pridėtinės vertės paslaugos, bus daugiau vietos skirta ilgiems ir nestandartinio dydţio kroviniams, UAB „Transekspedicija“ bus pasirengusi priimti didesnes krovinių apimtis.

UAB „Transekspedicija“ turėtų plačiai reklamuoti savo terminale teikiamas paslaugas: atnaujinti internetinį puslapį ir pateikti daugiau informacijos apie papildomas krovinio apdorojimo operacijas, susisiekti su prarastais klientais ir pasiūlyti naudotis jų teikiamomis paslaugomis, siūlyti savo paslaugas įmonėms, kurios patiria sezoninius krovinių srautų padidėjimus, piko metu aptarnauti perteklinius krovinių srautus ir taip bandydami prisijaukinti klientus. Internetinio puslapio atnaujinimas kainuos 2 000 Lt.

Įmonės logotipo populiarinimas yra labai svarbi UAB „Transekspedicija“ rinkodaros dalis. Reikia parašyti straipsnį spaudoje apie naujai pastatytą UAB „Transekspedicija“ importo ir eksporto terminalą, kuris kainuos 3 000 Lt. Taip reikia reklamuotis specializuotoje spaudoje. Ši reklama kainuoja 400 Lt. Visi šie reklamos būdai padės įtvirtinti UAB „Transekspedicija“ logotipą ir supaţindins esamus bei būsimus įmonės klientus su naujai teikiamomis įmonės paslaugomis.

Rinkodaros kampanija kainuos 5 650 Lt. Tai yra palyginti maţa investicija su gautinom pajamomis. Įmonės populiarinimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis investicijų, tačiau atnešantis ţymią naudą.

UAB „Transekspedicija“ vadovai turėtų nesustoti tobulinti terminalą ir semtis patirties lankydamiesi kitų įmonių importo ir eksporto terminaluose. Rinka keičiasi greitai ir įmonės klientų poreikiai auga. Ateityje reiktų pradėti planuoti teikti smulkiu krovinių saugojimo, jų atrinkimo ir komplektavimo paslaugas.

Projektui įvertinti daţnai yra naudojama finansinė analizė. Ši analizė parodo planuojamų investicijų išlaidas ir pajamas. Verslo projektams įvertinti naudojami finansinės analizės metodai, nustatant vidinę pelno normą, dabartinę grynąją vertę, investicijų atsipirkimo laiką ir pelningumo indeksą.

Papildomos kasmetinės išlaidos susidarys iš trijų papildomų darbininkų atlyginimų. Taip pat prie išlaidų priskaičiuotos ir papildomos komunalinės išlaidos, kurių dalį sudarys naujų krautuvų ir keltuvų sunaudota energija.

„Transekspedicija“ terminalo teikiamų paslaugų tarifai: mechanizuotas 1 paletės krovimas kainuoja

10 Lt, o 1 transporto priemonės perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą – 360 Lt.

Projekto įgyvendinimui daţnai reikia labai daug lėšų, kurios būna padengiamos iš įmonės lėšų ar banko paskolos. Naujasis projektas, kuriuo siekiama optimizuoti terminale vykstančius procesus, kainuos 2 000 750 Lt. Šios papildomos išlaidos nėra tokios didelės palyginus su gautinomis pajamomis dėl padidėjusio darbo efektyvumo ir darbų apimčių.

Dabartinė grynoji vertė parodo diskontuotas projekto eksploatavimo pajamų ir diskontuotų projekto įgyvendinimo ir funkcionavimo išlaidų skirtumą. Kai grynoji dabartinė vertė yra didesnė nei nulis, projektas laikomas priimtinu. Šiuo atveju taikyta 7 proc. diskonto norma, o gauta dabartinė grynoji vertė yra 291 578 Lt.

Vidinė grąţos norma skaičiuojama ieškant tokios diskonto normos, kuriai esant grynoji dabartinė vertė lygi 0.

Grafiškai nustačius vidinę graţos normą matyti, jog ji yra 13,2 proc., o tai reiškia, kad esant šiai vidinei grąţos normai, grynasis projekto diskontuotas pelnas lygus 0. Kadangi vidinė grąţos norma yra didesnė uţ pasirinktą diskonto koficientą, tai reikia, kad projektas yra priimtinas.

Finansinės analizės metu taip pat skaičiuojamas investicijų atsipirkimo laikas. Jis parodo, per kurį laiką projekte numatytos pajamos padengs investicijas, naudojant diskontuotus

2. [vainis knygu autoriai daug kalba apie atskirus sandelio kurimo aspektus, tokius kaip uzsakymo atrinkimo organizavima, taciau kai kurie autoriai pastebi, jog truksta informacijos apie bendra terminalq ar sandeliq vidaus planu kurimo metodika;

3. Isanalizavus UAB ,,Transekspedicija" veikla, galima teigti, kad jmone yra sukaupusi daug kroviniu vezimo patirties ir atradusi efektyvius budus kaip taip padaryti, o tai parodo didelis

klientu ratas, be to [mones vadovybe operatyviai reaguoja i rinkos pokycius, todel jau dabar

.Transekspedicija susiduria su astria konkurencija, taciau tai leidzia uztikrinti realias kainas, o UAB ,,Transekspedicija" rinkodara vykdo generalinis direktorius, jo pavaduotojas ir skyriu vadovai, kurie tiria rinkos pokycius, juos prognozuoja ir kuria [mones veiklos strategija;

5. Per menes] UAB ,,Transekspedicija" importo ir eksporto terminale atliekama 800 krovos operacijq, o tai reiskia, kad per diena yra kraunami 27 automobiliai, per savaitec.- 189;

6. Importo ir eksporto terminale pastebeta daugiausia problemu: [ranga yra pasenusi, nera vieno bendro sandeliavimo ploto, nera atskiru vietu, skirtu siuntu konsolidavimui ir pakavimui bei dokumentu tvarkymui, truksta sistemingo darbo organizavimo (krovos darbai yra atliekami bendra eile, o kroviniai randami atsitiktinai sandeliavimo zonose pagal ant pakuociu uzra§yt'4_ informacija);

7. Atlikus kroviniu srautu, keliaujanciu per importo ir eksporto terminala, prognozes matyti, jog sandeliavimo paslaugu paklausa augs ir kroviniu srautai dides;

8. Sandeliavimo paslaugu paklausa yra pilnai neisnaudota, nes nera tam reikiamq pajegumu, o

jog projektas atsipirks per 4,45 metus ir jis yra priimtinas: pelningumo indeksas yra didesnis uţ

2. Panaudoti naują patalpų planą, kuriame naujai sukurtos zonos bus paskirstytos efektyviai, o tai leis optimizuoti darbus;

3. Diegti sandėlio valdymo sistemą, kuri sumaţins popierinės dokumentacijos kiekį, pagerins darbų organizavimą, pagreitins informacijos sklaidą, leis stebėti terminalo darbą realiu laiku, sumaţins transportavimo išlaidas, leis panaudoti geriausias sandėliavimo vietų paskirstymo strategijas, pagreitins operacijų atlikimo laiką;

4. Pirkti 3 keltuvus ir 4 krautuvus, kurių panaudojimas atitinkamose zonose palengvins ir

5. Terminale naudoti palečių ir konsolinius stelaţus, o įvairių dydţių ir tipų prekių sandėliavimo būdų pasiūla pritrauks daugiau klientų ir geriau patenkins esamų klientų poreikius;

6. Terminalo grindis ţenklinti PVC juostomis, kurios atskirs zonas ir padidins saugumą;

7. Įrengti 60 m2 ploto antrą aukštą netoli vartų, kuriame bus zona, skirta krovinių konsolidavimui, ţenklinimui ir pakavimui, kurioje bus įrengta stacionari darbo vieta su kompiuteriu, skaneriu ir spausdintuvu bei pusiau automatiniu palečių apvyniojimo plėvele aparatu, kurie leis teikti pridėtinės vertės paslaugas;

12. Ateityje terminale atskirti patalpą, kurioje būtų galima teikti šaldomų produktų sandėliavimo paslaugas bei įrengti smulkių prekių saugojimo zoną;

15. Investicinis projektas, skirtas patobulinti dabartini tenninalo projekta, kainuos 2 000 750 Lt, o jo prognozuojamos pajamos padengs islaidas per 4,45 metus.

8. Heragu S. S., Ekren B. 2009: Materials handling systems design. Hoboken: John Wiley & Sons.

9. Jarţemskis, A. 2003. Logistikos kanalų konkurencingumo veiksnių modeliavimas iš

vp – krovos mechanizmo kėlimo greitis su kroviniu; Hp – maksimalus aukštis, į kurį gali pakelti įrenginys; hp – aukštis, į kurį reikia pakelti krovinį.

tp‘ – kėlimo laikas be krovinio:

Įvairūs knygų autoriai daug kalba apie atskirus sandėlio kūrimo aspektus, tokius kaip užsakymo atrinkimo organizavimą, tačiau kai kurie autoriai pastebi, jog trūksta informacijos apie bendrą terminalų ar sandėlių vidaus planų kūrimo metodiką.

Terminalo kūrimo procese buvo vadovaujamasi Edward Frazelle knygoje „Pasaulinio lygio sandėliavimas ir medžiagų valdymas“ pateiktais penkiais principais:

1.Įvairūs knygų autoriai daug kalba apie atskirus sandėlio kūrimo aspektus, tačiau kai kurie autoriai pastebi, jog trūksta informacijos apie bendrą terminalų vidaus planų kūrimo metodiką;

5.Importo ir eksporto terminale pastebėta daugiausia problemų: įranga yra pasenusi, nėra vieno bendro sandėliavimo ploto, nėra atskirų vietų, skirtų siuntų konsolidavimui ir pakavimui bei dokumentų tvarkymui, trūksta sistemingo darbo organizavimo;

6. Atlikus krovinių srautų prognozes matyti, jog sandėliavimo paslaugų paklausa augs ir

7.Sandėliavimo paslaugų paklausa yra pilnai neišnaudota, nes nėra tam reikiamų pajėgumų, o didesnio terminalo statyba neišsprendžia visų problemų, nes neužtenka turėti tik reikiamą įrangą.

Transekspedicija sandėliavimo plėtra. (2016 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/transekspedicija-sandeliavimo-pletra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:25