Transportas ir aplinka


Aplinkosauga referatas lietuvoje. Transportas ir aplinka skaidres. Radialine keliu tinklo. Triukšmo aplinkoje referatas. Transporto triukšmas kursinis. Transportas ir aplinka referatas. Kelių transportas ir aplinka.

Aplinkos referatas. Įvadas. Eismo saugumo problemos. Transporto poveikis aplinkai. Tarša. Triukšmas mieste. Išvados. Literatūra. Eismo saugumas jau seniai laikomas rimta tarptautinio masto problema. Pasaulyje šiuo metu yra apie 500 mln. automobilių, o autoavarijose kasmet žūva daugiau kaip 200 000 žmonių. Nuo automobilio atsiradimo iki šiol žuvo apie 5 mln. žemės rutulio gyventojų.


Eismo saugumas jau seniai laikomas rimta tarptautinio masto problema. Pasaulyje šiuo metu yra apie 500 mln. Nuo automobilio atsiradimo iki šiol žuvo apie mln. Žemės rutulio gyventojų.

Maždaug keturiems tūkstančiams automobilių per metus tenka žuvęs žmogus. Tikslų žuvusiųjų skaičių nustatyti sunku, nes autoavarijų metu daug žmonių suluošinama, ir dalis jų miršta po tam tikro laiko. Pasaulio šalyse autoavarijose žuvusių ir sužeistų skaičiaus santykis yra nuo 1:20 iki 1. Tačiau keleivių ir pramonės, žemės ūkio, statybininuodugniau nagrinėjant eismo avarijų priežastis, į akis krinta savotiška avarijų geometrija. Jeigu avarijas žymėsime taškais žemėlapyje, tai tų taškų daugiausia būna miestuose, jei miesto plane – tam tikrose vietose. Lyginamoji avarijų statistika rodo, kad tam tikrą avarijų koncentraciją galima paaiškinti eismo intensyvumo nevienodumais: kur daugiau važinėjama, ten daugiau ir avarijų. Tačiau panagrinėję avarijų išsidėstymą miesto plane ir net panaudoję santykinius rodiklius, ne viską galime paaiškinti. Matome, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių tam tikruose taškuose, dažniausiai sankryžose, avariju buna gerokai daugiau. Vadinasi, be priežasties, kuri nurodoma avarijos registracijos dokumentuose, egzistuoja ir kitos priežastys, kurias sąlygiškai galime pavadinti statistinėmis. Dažniausiai tai miesto planavimo, gšiuolaikiniai miestai atspindi daugelio amžių miestų statytojų patyrimą. Kai kuriose senamiesčių dalyse yra išlikusių tam tikrų senujų miestų ypatybių. Pirmieji seniausi miestai ir gyvenvietės buvo nedideli, dažniausiai stichiškai išsidėstę prie buvusių kelių ir takų. Vidaus komunikacijų tinklas buvo netaisyklingas, tačiau logiškai pagrįstas ir funkciniu požiūriu teisingas. Augant miestų reikšmei, antikiniame pasaulyje miestai buvo planuojami taisyklingos plano formos. Klasikiniame romėnų mieste buvo taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, kuriame buvo lengva orientuotis, patogu susisiekti. Renesanso epochos idealių miestų planai buvo apskritimo formos. Dauguma viduramžių miestų buvo radialinės, o vėliau radialinės–žiedinės struktūros, nes augo koncentriškais apskritimais pagal įvažiavimo kelius. Dauguma senovės miestų viduramžiais buvo aptveriami gynybinėmis sienomis. Radialine ir radialine–žiedine gatvių tinklo struktūra tenkino tuometinius transporto reikalavimus. Išaugus miestams, radialine struktūra, labai koncentruojanti srautus miesto centre, pasidarė nepatogi.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • 8 puslapiai (1240 žodžių)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 113 KB
  • Transportas ir aplinka
    10 - 1 balsai (-ų)
Transportas ir aplinka. (2011 m. Liepos 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/transportas-ir-aplinka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:48