Transporto ekonomikos kolis


Transporto konspektas. Klausimas. Bendroji ir transporto sektoriaus ekonomika. Lietuvos transporto pletros strategija. Priemones , numatomos igyvendinti iki 2025 metu. Geležinkeliu transporto pletros strategija. Priemones , numatomos igyvendinti iki 2013 metu. Vandens transporto pletros strategija. Oro transporto pletros strategija. Transporto sektoriaus investiciniai poreikiai. Transporto infrastruktūra. Makroekonomikos ir mikroekonomikos teorijos taikymas transporto sektoriuje. Finansų ministerija ir Centrinis bankas. Nacionalinis biudžetas. Infrastruktūros investicijų parinkimas. Investicijų parinkimo koordinavimas. Paklausa ir pasiūla. Valstybės vaidmuo reglamentuojant transporto rinką. Pagrindinės taisyklės. Monopolijos ir dominuojanti pozicija. Privatus transporto sektorius. Vienodų sąlygų sudarymas. Transporto įmonių konkurencingumo įvertinimas. Valstybės vaidmuo palaikant įmonių konkurencingumą. Finansinis reguliavimas. Kainų politika. Transporto administravimas. Tarptautinis bendradarbiavimas. Integravimasis į Europos transporto tinklą ir pervežimų paslaugų rinką. Transporto infrastruktūros plėtros perspektyvos regioniniu mastu. Valstybės išlaidų perskirstymo lyginamasis efektyvumas transporto sistemoje ir kituose ekonomikos sektoriuose. Pajamų paskirstymo matas. Klausimas. Transporto įmonės ekonomika. Verslo ir verslumo samprata. Transporto verslas. Verslo įmonės steigimas. Įmonių tipai. Įmonės likvidavimas. Verslo aplinka. Verslo aplinkos veiksniai. Verslo Lietuvoje plėtros prielaidos ir plėtros galimybės. ES paramos verslui formos. Konkurencinės aplinkos įtaka verslo sėkmei. Techniniams veiksniams. Pažangos kryptys. Ekonominė ir. Ilgalaikis - strateginis. Trumpalaikiai operatyviniai. Administraciniai - ekonominiai veiksniai. Ekonominius veiksnius. Ekonominė strategija. Pasiūla - paklausa , konkurencija. Politiniai veiksniai Politinę verslo. Politinę aplinką formuoja. Socialiniai kultūriniai veiksniai. Socialiniai bei kultūriniai veiksniai. Visuomenės vertybių ir gyvenimo būdo pokyčiai.


•Tobulinti esamas ir diegti naujas eismo saugos palaikymo sistemas, pletoti kovos su avaringumu keliuose programas, siekiant stabilizuoti avaringumo rodiklius, nuolat augant automobilizacijos lygiui, ir perspektyvoje pasiekti 50 % avaringumo sumažejima.

•Diegti ir pletoti intermodaline transporto saveika vežant keleivius.

•Pletoti tarptautinius maršrutus, efektyviau išnaudojant modernizuojamu I ir IX Europos transporto koridoriu galimybes

•Kurti aplinkai palankia keliu transporto sistema, pirmenybe teikiant mažesni neigiama poveiki aplinkai daranciam transportui

•Formuoti neigaliuju susisiekimo sistema, parengiant butina infrastruktura

•Užbaigti magistralinio keliu tinklo modernizavima iki ES reikalavimu.

•Derinti ir integruoti bilietu platinimo sistema su viso kontinento išankstinio bilietu užsakymo sistema.

•Pletoti turistines programas sausumos keliais Baltijos juros regione ir Europos kontinente.

•Baigti geležinkeliu imones restrukturizavima ir dalini privatizavima.

•Pertvarkyti geležinkelius pagal ES direktyva 91/440 bei ja papildancios direktyvos 2001/12/EB, 2001/14/EB, 2001/16/EB, siekiant padidinti geležinkeliu konkurencinguma Europos transporto paslaugu rinkoje.

Kad butu galima sekmingai isijungti i transeuropinio geležinkeliu tinklo strukturas, pasiekti didelius traukiniu važiavimo greicius bei maksimalu eismo sauguma, igyvendinti keliamus Europos Sajungos aplinkos taršos reikalavimus, užtikrinti efektyvu komunikavima tarp Vakaru ir Rytu ir geležinkeliu teikiant keleiviu ir kroviniu vežimo paslaugas, butina vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2001/12/EB del Bendrijos geležinkeliu pletros ir 2004-2028 m. igyvendinti toliau numatomas priemones.

•Nutiesti šviesolaidines skaitmenines linijas likusiose geležinkelio magistralese ir baigti komunikaciju modernizavima.

•Baigti IX Kretos transporto koridoriaus skirstymo stociu modernizavima.

•Modernizuoti signalizacija ir elektros tiekima ruože Kena – Kybartai ir Radviliškis – Šiauliai (IX transporto koridorius).

•Rekonstruoti Klaipedos juru uosto esamas krantines ir pastatyti naujas (apie 1000 metru, iskaitant 50–70 metru Kuršiu mariu akvatorijos, gylis – 12,5 metru), prie kuriu butu galima irengti modernu Ro-Ro – Lo-Lo integruotu laivu bei 3 – 4 kartos konteineriu laivu terminala.

•Pritaikyti esamas Klaipedos juru uosto dalis didesnio tonažo bei naujos kartos laivams ir modernioms technologijoms.

•Igyvendinti JTO ir ES reglamentus del viengubo korpuso tanklaiviu palaipsnio likvidavimo.

•Rekonstruoti Šventosios (Palangos) juru uosta (pletojant infrastruktura), naudojant uosto rinkliavas, kurios turi buti surenkamos iš laivu, atplaukianciu i Butinges terminala (todel butina pakeisti dabartine situacija ir ivesti atitinkamas uosto rinkliavas Butinges terminale).

•Modernizuoti Nidos uosta, suprojektuoti ir pradeti statyti Juodkrantes, Preilos ir Pervalkos uostus.

•Parengti LR vidaus vandenu transporto pletros iki 2025 metu studija.

•Sukurti ir pradeti naudoti Lietuvoje Upiu informacijos paslaugu (RIS – River Information Services) sistema, integruoti ja i bendra Europos RIS sistema.

•Pritraukti transkontinentines konteineriniu linijas i Klaipedos juru uosta.

•Istoti i Europos saugios oro navigacijos organizacija EUROCONTROL ir integruoti skrydžiu valdyma i Europos Sajungos bendra oro eismo paslaugu teikimo sistema.

Šiuo laikotarpiu butina, toliau integruojant šalies transporto sistemas, išpletoti oro transporto sistemos infrastruktura, atsižvelgiant i naujus keleiviu ir kroviniu vežimo technologijas, orlaiviu parko ir navigaciniu sistemu bei proceduru vystymosi perspektyvas, spresti poveikio aplinkai ir gamtosaugos problemas.

•Išanalizavus triukšmo monitoringo sistemos duomenis, ivertinti orlaiviu triukšmo poveiki aplinkai, parengti kenksmingo orlaiviu triukšmo poveikio aplinkai mažinimo plana.

•Modernizuoti oro uostu infrastruktura, pritaikant ja intermodalinio transportavimo technologijoms.

•Palaikyti ir modernizuoti aviacijos specialistu rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema.

•Remti mažosios aviacijos vystymasi vidaus susisiekimo, oro turizmo, laisvalaikio leidimo problemoms spresti.

•Pasirengti naudoti bepiloti oro transporta kroviniams gabenti ir gamtos, žemes ukio naudmenu, techniniu irenginiu bei valstybes sienu monitoringo funkcijoms atlikti.

Įvertinant tai, kad Lietuvos valstybės investicijų svarbiausia misija plėtojant šalies transporto sistemą yra transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtotė bei eismo saugos ir saugumo užtikrinimo klausimai, todėl Strategijos priemonių įgyvendinimui investicinių poreikių vertinimas buvo atliekamas apsiribojant šiomis sferomis.

Skaičiuojant investicinius poreikius, kartu su naujos Strategijos projektu buvo įvertinti šie šaltiniai:

Iš kurios matyti, kad investicinių lėšų poreikis

2004–2006 m. yra 4770 mln. Lt, o

2007–2013 m. – 10650–13210 mln. Lt, kartu nurodytos ir atsakingos institucijos.

KELITRANSPORTAS: I transporto koridoriaus pletra (Via Baltica),Greitkeliu projekto užbaigimas, Krašto ir rajoniniu keliu rekonstrukcija Eismo saugos ir aplinkosaugos priemoniu diegimas

  • Transportas Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 41 puslapis (25833 žodžiai)
  • Transporto konspektai
  • Microsoft Word 283 KB
  • Transporto ekonomikos kolis
    10 - 9 balsai (-ų)
Transporto ekonomikos kolis. (2015 m. Lapkričio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/transporto-ekonomikos-kolis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:09