Transporto paslaugų rinkos formavimo ypatumai


Transporto kursinis darbas.

Transporto paslaugų rinkos formavimo įpatumai. Efektyvi ekonominė šalies raida neįmanoma be efektyvios transporto sistemos. Transportas yra gana sudėtinga šalies ūkio sritis ir jai reikia aukštos kvalifikacijos menedžerių. Šiuo metu egzistuoja didžiuliai Vakarų ir Rytų Europos šalių infrastruktūros, transporto sistemos, paskirstymo organizavimo, logistikos operacijų kokybės, problemų prioritetų ir kitų sferų skirtumai. Per pastaruosius ketverius metus keičiasi prekybos srautų intensyvumas ir krypsta iš Rytų į Vakarus. Dažniausiai transportavimo paslaugos yra charakterizuojamos produkto pristatymo trukme, patikimumu, transportavimo kokybe, atsižvelgiant į nuostolius ir produktų praradimą, aptarnavimo dažnumu ir tinkamumu bei paslaugų kaina. Siekiama, kad Lietuvos transporto sistema kuo efektyviau integruotųsi į Baltijos jūros regiono šalių transporto sistemą, atitiktų Europos Sąjungos infrastruktūros plėtros bendruosius kriterijus, o mūsų šalies transporto kompanijos didintų savo galimybes ir vaidmenį tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Dinamiški politiniai ir ekonominiai pokyčiai Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse lemia ir regiono bendradarbiavimo transporto srityje transformacijų tendencijas. Lietuvos Baltijos jūros neužšąlantis uostas buvo svarbus tranzitinės prekybos tarp buvusios Sovietų Sąjungos ir Vakarų maršruto punktas. Tarptautinis transporto sektorius jau dideliu mastu taiko Lietuvai tasykles, panašias į Europos Sąjungos taisykles. Vyriausybės 1997 – 2000 m. veiklos programoje yra numatytos pagrindinės Lietuvos transporto plėtojimo kryptys. Deramai pasirengus (sudarius strateginius plėtros ir restruktūrizavimo planus, suradus strateginių partnerių ir investuotojų), privatizuoti valstybinio sektoriaus objektus, teikiančius komercines transportavimo paslaugas. Sukoncentruoti valstybės investicijų pastangas ir finansinius išteklius transporto infrastruktūros objektams rekonstruoti bei plėtoti ir multimodalinėms transporto technologijoms diegti. Suderinti transporto veiklą reguliuojančius teisės aktus su ES šalių juridiniais aktais ir techniniais standartais. ES transporto politiką sudaro savarankiškos politikos ir iniciatyvos trijose pagrindinėse srityse. Kokybės gerinimas plėtojant integruotas ir konkurencingas transporto sistemas, pagrįstas pažangiomis technologijomis, kurios taip pat prisideda prie aplinkosaugos bei saugaus eismo taisyklių. Bendrosios rinkos veikimo gerinimas, siekiant didinti efektyvumą, transporto paslaugų įvairovę bei teikimą, nepažeidžiant socialinių reikalavimų. Išorinės erdvės plėtimas gerinant transporto ryšius su trečiosiomis šalimis ir skatinant ES transporto įmonių priėjimą prie kitų transporto rinkų (bendroji transporto politikos veiksmų programa 1995 – 2000). Europos sutartis numato teisinės bazės derinimą su Bendrijos teise ir bendradarbiavimą, kurio tikslas pertvarkyti ir modernizuoti transportą, pagerinti priėjimą prie rinkos, supaprastinti tranzito procedūras ir pasiekti bendrijos lygmens techninius standartus. Vykdydama Nacionalinę transporto plėtros programą ir atsižvelgdama į Lietuvos transporto sistemos integravimo į visos Europos sistemą būtinumą, LR Vyriausybėpriėmė kelis reikšmingus sprendimus Klaipėdos uosto plėtros planą iki 2000 m. Lietuvos transporto sistema, susidedanti iš kelių geležinkelių, jūrų transporto, Klaipėdos uosto, taip pat civilinės aviacijos pajėgumų, turi patikimai ir efektyviai patenkinti pastaruoju metu augančio prekių ir keleivių tranzito bei kitų transporto paslaugų paklausą. Transporto paslaugų rinkos ir “Eglina” įmonės pozicijos apibūdinimas. Patogi geografinė padėtis, transporto infrastruktūros galimybės, pakankamai kvalifikuotų specialistų potencialas, sąlygoja labai svarbaus Lietuvos ūkio sektoriaus – tranzito paslaugų –plėtros perspektyvą. Nors užpernai Lietuva pagal vežėjų augimo tempus buvo ketvirtoje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau Rusijos krizės sukelti sunkumai parodė, kad krovinių gabenimo automobiliais rinka yra perpildyta, vežėjai būgštauja, kad didžioji dalis vežėjų jau bankrutuoja. Lietuvos vežėjų asociacijoje “Linava” pernai taip pat buvo štilis. Šiemet Lietuvos vežėjai gavo 425 tūkst. Klaipėdoje praėjusių metų pabaigoje įsteigta Rusijos kelių transporto atstovybė, kuri padės geriau panaudoti valstybinį jūrų uostą tranzitiniams kroviniams gabenti. Lietuvos vežėjai dirba Vakarų Europos maršrutuose, perveždami krovinius mažesniais nei Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje įkainiais. Įmonės “Eglina” ir jos aplinkos apibūdinimas. Krovinių pervežimai vykdomi į Lenkiją (didžioji dalis), taip pat į Vokietiją, Estiją, Latviją, Suomiją. Lizingo panaudojimą nedidelei įmonei su ribotais finansiniais ištekliais yra prasminga naudoti dėl daugelio priežasčių. Efektyvi ekonominė šalies raida neįmanoma be efektyvios transporto sistemos. Transportas yra gana sudėtinga šalies ūkio sritis ir jai reikia aukštos kvalifikacijos menedžerių. Šiuo metu egzistuoja didžiuliai Vakarų ir Rytų Europos šalių infrastruktūros, transporto sistemos, paskirstymo organizavimo, logistikos operacijų kokybės, problemų prioritetų ir kitų sferų skirtumai. Per pastaruosius ketverius metus keičiasi prekybos srautų intensyvumas ir krypsta iš Rytų į Vakarus. Dažniausiai transportavimo paslaugos yra charakterizuojamos produkto pristatymo trukme, patikimumu, transportavimo kokybe, atsižvelgiant į nuostolius ir produktų praradimą, aptarnavimo dažnumu ir tinkamumu bei paslaugų kaina. Siekiama, kad Lietuvos transporto sistema kuo efektyviau integruotųsi į Baltijos jūros regiono šalių transporto sistemą, atitiktų Europos Sąjungos infrastruktūros plėtros bendruosius kriterijus, o mūsų šalies transporto kompanijos didintų savo galimybes ir vaidmenį tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Dinamiški politiniai ir ekonominiai pokyčiai Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse lemia ir regiono bendradarbiavimo transporto srityje transformacijų tendencijas. Lietuvos Baltijos jūros neužšąlantis uostas buvo svarbus tranzitinės prekybos tarp buvusios Sovietų Sąjungos ir Vakarų maršruto punktas. Tarptautinis transporto sektorius jau dideliu mastu taiko Lietuvai tasykles, panašias į Europos Sąjungos taisykles. Lietuvos valdžios institucijos atkreipia dėmesį į būtinybę sukurti integruotą ir konkurencingą transporto sistemą. Vyriausybės 1997 – 2000 m. veiklos programoje yra numatytos pagrindinės Lietuvos transporto plėtojimo kryptys. Deramai pasirengus (sudarius strateginius plėtros ir restruktūrizavimo planus, suradus strateginių partnerių ir investuotojų), privatizuoti valstybinio sektoriaus objektus, teikiančius komercines transportavimo paslaugas. Sukoncentruoti valstybės investicijų pastangas ir finansinius išteklius transporto infrastruktūros objektams rekonstruoti bei plėtoti ir multimodalinėms transporto technologijoms diegti. Suderinti transporto veiklą reguliuojančius teisės aktus su ES šalių juridiniais aktais ir techniniais standartais. EB transporto politiką sudaro savarankiškos politikos ir iniciatyvos trijose pagrindinėse srityse. Kokybės gerinimas plėtojant integruotas ir konkurencingas transporto sistemas, pagrįstas pažangiomis technologijomis, kurios taip pat prisideda prie aplinkosaugos bei saugaus eismo taisyklių. Bendrosios rinkos veikimo gerinimas, siekiant didinti efektyvumą, transporto paslaugų įvairovę bei teikimą, nepažeidžiant socialinių reikalavimų. Išorinės erdvės plėtimas gerinant transporto ryšius su trečiosiomis šalimis ir skatinant ES transporto įmonių priėjimą prie kitų transporto rinkų (bendroji transporto politikos veiksmų programa 1995 – 2000). Europos sutartis numato teisinės bazės derinimą su Bendrijos teise ir bendradarbiavimą, kurio tikslas pertvarkyti ir modernizuoti transportą, pagerinti priėjimą prie rinkos, supaprastinti tranzito procedūras ir pasiekti bendrijos lygmens techninius standartus. Vykdydama Nacionalinę transporto plėtros programą ir atsižvelgdama į Lietuvos transporto sistemos integravimo į visos Europos sistemą būtinumą, LR Vyriausybėpriėmė kelis reikšmingus sprendimus Klaipėdos uosto plėtros planą iki 2000 m. Lietuvos transporto sistema, susidedanti iš kelių geležinkelių, jūrų transporto, Klaipėdos uosto, taip pat civilinės aviacijos pajėgumų, turi patikimai ir efektyviai patenkinti pastaruoju metu augančio prekių ir keleivių tranzito bei kitų transporto paslaugų paklausą. Patogi geografinė padėtis, transporto infrastruktūros galimybės, pakankamai kvalifikuotų specialistų potencialas, sąlygoja labai svarbaus Lietuvos ūkio sektoriaus – tranzito paslaugų –plėtros perspektyvą. Nors užpernai Lietuva pagal vežėjų augimo tempus buvo ketvirtoje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau Rusijos jrizės sukelti sunkumai parodė, kad krovinių gabenimo automobiliais rinka yra perpildyta, vežėjai būgštauja, kad nepasikeitus padėčiai didžioji dalis vežėjų gali bankrutuoti. Lietuvos vežėjų asociacijoje “Linava” pernai taip pat buvo štikis. “Linava” norėtų monopolizuoti rinką, ji ketina tartis su vyriausybės institucijomis, kad jau nuo šių metų liepos mėnesio būtų nebeišduodamos licenzijos naujoms transporto bendrovėms. Šiemet Lietuvos vežėjai gavo 425 tūkst. Klaipėdoje praėjusių metų pabaigoje įsteigta Rusijos kelių transporto atstovybė, kuri padės geriau panaudoti valstybinį jūrų uostą tranzitiniams kroviniams gabenti. Buvo analizuojami personalinių įmonių turinčių gamybos plėtros sunkumų duomenys pagal kelias veiklos rūšis – apdirbamoji pramonė, mažmeninės prekybos, didmeninės prekybos ir transporto. Lietuvos vežėjai dirba Vakarų Europos maršrutuose, perveždami krovinius mažesniais nei Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje įkainiais. Firmos , norinčios pasiūlyti logistinio bendradarbiavimo paslaugas tarptautinėje rinkoje, privalo turėti gana didelius resursus. Nuosavą kelių ir vandens transportą. Ekspedicinius padalinius. Laivybos agentūras. Supratimą, žinių ir norą organizuoti geresnius ryšius su klientais. Galimybę pasiūlyti visą aptarnavimo paslaugų paketą. Asocijuotas kompanijas. Nuosavą tarptautinių padalinių tinklą Europoje. Fizinio paskirstymo žinių ir organizavimo įgūdžių turintį personalą. Finansinių pajėgumų. Ateityje negalima tikėtis didelio pervežimų apimties augimo, nes tiek gamybos, tiek ir vartojimo rinkos Vakarų ir Vidurio Europoje yra beveik susiformavusios. Naudota literatūra. Agenda. Lietuvos ūkio 1998 – 2000 prognozės. Statistikos metraštis. Valstybės investicijų programa 1998 –. R. Palšaitis “Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas logistikos sistemoje”’. “Lietuvos Transportas” Nr. 2 –. “Lietuvos rytas”, Verslo žinios.


Šiuo metu egzistuoja didžiuliai Vakarų ir Rytų Europos šalių infrastruktūros, transporto sistemos, paskirstymo organizavimo, logistikos operacijų kokybės, problemų prioritetų ir kitų sferų skirtumai. Biznio organizavimas daro įtaką prekybos ir transporto organizavimui, o jie savo ruožtu – ūkio infrastruktūrai ir investicijoms.

Per pastaruosius ketverius metus keičiasi prekybos srautų intensyvumas ir krypsta iš Rytų į Vakarus. Todėl labai svarbu reorganizuoti transporto ir šalies ūkio infrastruktūrą, integruotis į vieningą Vakarų Europos sistemą. Lietuvos transporto ir prekybos firmos pirmosios užmezgė tarptautinius ryšius ir pradėjo dirbti rinkos sąlygomis. Per pastaruosius metus buvo privatizuota ir įkurta dešimtys tūkstančių transporto ir prekybos įmonių, kurių didelė dalis dėl blogo verslo organizavimo greitai nutraukė savo veiklą. Atsirado poreikis reorganizuoti užsakymų tvarkymą, finansinių atsiskaitymų sistemą, atnaujinti transporto parką, pertvarkyti transportavimo technologiją. Globalinės rinkos vystymasis skatins firmų, dirbančių tarptautinėje rinkoje ir skiriančių ypatingą dėmesį kokybei bei vartotojų poreikiams tenkinti, skaičiaus augimą. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu firmos savo veiklą organizuos biznio logistikos principais, išreiškiančiais daugelio koncepcijų, principų ir metodų (prognozavimo, marketingo, gamybos, apskaitos, masinio aptarnavimo teorijos, transportavimo ir kt.) sintezę. Tokiu būdu transportavimo kaip biznio logistikos sudėtinės dalies ir kaip atskiros biznio rūšies organizavimo ir veiklos planavimo teorinis apibendrinimas turi didelę teorinę-praktinę reikšmę tolesniam tiek atskirų firmų, tiek ir viso Respublikos ūkio vystymui.

Lietuvos Baltijos jūros neužšąlantis uostas buvo svarbus tranzitinės prekybos tarp buvusios Sovietų Sąjungos ir Vakarų maršruto punktas. Todėl tam tikriems kroviniams gabenti skirti uosto pajėgumai dabar nevisiškai išnaudojami. Šalies, kaip tranzito koridoriaus tarp Vakarų Europos ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir vidurio Azijos valstybių, vaidmuo, deja, priklauso nuo valstybės santykių su Rusija. Naujų sienų nustatymas su Baltarusija, Rusija (Kaliningrado kr.) ir Latvija, taip pat turėjo įtakos Lietuvai, kaip tranzito koridoriaus, konkurencingumui. Todėl Lietuva investuoja į Rytų – Vakarų transporto tinklo gerinimą bei sienų kirtimo punktų infrastruktųros tobulinimą prie visų naujai nustatytų sienų, taip pat ir uostuose. Lietuvos teritoriją kerta du Visos Europos koridoriai , kurie buvo pripažinti transporto konferencijoje Kretoje.

Tarptautinis transporto sektorius jau dideliu mastu taiko Lietuvai tasykles, panašias į Europos Sąjungos taisykles. Krovinių kelių transportas taip pat turės būti suderintas su bendrijos taisyklėmis, ypač tokioje srityje kaip profesijos įsigijimas, vairuotojo pažymėjimai, transporto priemonių svoris bei matmenys, kelių mokesčiai.

Vyriausybės 1997 – 2000 m. veiklos programoje yra numatytos pagrindinės Lietuvos transporto plėtojimo kryptys:

deramai pasirengus (sudarius strateginius plėtros ir restruktūrizavimo planus, suradus strateginių partnerių ir investuotojų), privatizuoti valstybinio sektoriaus objektus, teikiančius komercines transportavimo paslaugas;

ES transporto politiką sudaro savarankiškos politikos ir iniciatyvos trijose pagrindinėse srityse:

kokybės gerinimas plėtojant integruotas ir konkurencingas transporto sistemas, pagrįstas pažangiomis technologijomis, kurios taip pat prisideda prie aplinkosaugos bei saugaus eismo taisyklių.

bendrosios rinkos veikimo gerinimas, siekiant didinti efektyvumą, transporto paslaugų įvairovę bei teikimą, nepažeidžiant socialinių reikalavimų.

išorinės erdvės plėtimas gerinant transporto ryšius su trečiosiomis šalimis ir skatinant ES transporto įmonių priėjimą prie kitų transporto rinkų (bendroji transporto politikos veiksmų programa 1995 – 2000)

  • Transportas Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Andrius666
  • 34 puslapiai (6655 žodžiai)
  • Universitetas
  • Transporto kursiniai darbai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Transporto paslaugų rinkos formavimo ypatumai
    10 - 2 balsai (-ų)
Transporto paslaugų rinkos formavimo ypatumai. (2017 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/transporto-paslaugu-rinkos-formavimo-ypatumai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 11:41