Transporto politikos konspektas (2)


Transporto konspektas. + Priežastys. BTP esmė , kliūtys kuriant bendrąją rinką , pagrindiniai BTP etapai , jų esmė. + Esmė. ES TP tikslas , uždaviniai ir pagrindinės veiklos kryptys. Tikslas. ES TP įgyvendinimo priemonės. Pagrindinės sritys ir priemonės numatytos ateities TP įgyvendinti ir paskelbtos 2011 metų baltojoje knygoje. + Sritys. Pagrindinės ES institucijos ir jų esminės funkcijos. ES Vadovų Taryba. Es taryba. Europos Komisija. Europos Sąjungos Teisingumo teismas. Audito rūmai. Europos centrinis bankas. ES mobilumo ir transporto direktorato sudėtis , funkcijos ir jam pavaldžių institucijų veikla. Sudėtis. Teisės akto samprata , bendrieji bruožai , Lietuvos transporto sistemos teisės aktai , jų skirstymas ir jų priėmimo tvarka. Samprata. Lietuvos teisės aktai. Pagrindinės kelių transporto konvencijos ir ES reglamentas , jų esmė ir veiklos sritys. ES teisės aktai ir jų įgyvendinimo ypatumai. + Prielaidos. Transporto koridorių , transporto tinklų , žaliųjų transporto koridorių , magistralių ir jūrų greitkelių sąvoka bei paskirtis. Naujoji ES TP transporto infrastruktūros srityje – naujieji transporto koridoriai. Naujajame pagrindiniame Europos transporto tinkle. + Problemos. Kas yra trijų dalių miesto transporto strategija , kaip suprantamas daugiarūšis transportas ir jam numatyta veikla. 3 dalių miestas. Miestų transporto. Daugiarūšis transportas. Priemonės miesto transporto infrastruktūrai , asmeninių automobilių naudojimui bei miesto krovininio transporto veiklai gerinti. Pagrindinės ES TP numatytos priemonės krovinių vežime pagal kiekvieną transporto rūšį. Priemonės.


Priežastys. 1. Didžiausių Europos valstybių vadovų noras nenusileisti JAV ir SSRS konkurencinėje kovoje – susivienijus būtų lengviau. 2. Ateityje išvengti tik nuostolius nešančių karų. 3. Siekis sukurti bendrą rinką. 4. Noras įgyvendinti 4 laisves – laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas.

Raida. 1945 – 1959m. Taiki Europa – bendradarbiavimo pradžia. Europos Sąjunga buvo įsteigta siekiant užbaigti dažnus ir žiaurius kaimyninių šalių karus, kurių apogėjus buvo Antrasis pasaulinis karas. 6 – ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europos anglių ir plieno bendrija pradėjo ekonomiškai ir politiškai vienyti Europos šalis. Bendrijos steigėjos – šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. 1957m. buvo pasirašyta Romos sutartis, kuria sukurta Europos ekonominė bendrija (EEB) (bendra rinka). 1960 – 1969m. Pašėlęs 7 – asis dešimtmetis – ekonominio augimo laikotarpis. Šiuo laikotarpiu suklestėjo ekonomika. Tam įtakos turėjo tai, kad prekiaudamos tarpusavyje ES šalys liovėsi taikiusios muitus. 1970 – 1979m. Auganti Bendrija – pirmoji plėtra. 1973m. į ES įstojo Airija, Danija ir JK. Bendrija pradėjo įgyvendinti regionų politiką, pagal kurią daug lėšų skyrė darbo vietų ir infrastruktūros kūrimui skurdesnėse vietovėse. 1980 – 1989m. Besikeičiantis Europos veidas – Berlyno sienos griūtis. 1981m. Graikija įstojo į ES. 1986m. į ją įstojo Ispanija ir Portugalija. Tais pačiais metais pasirašytas Suvestinis Europos aktas. Remiantis šiuo aktu pradėta vykdyti plataus masto šešerių metų programa, kuria siekta sukurti bendrą rinką. Didžiausias politinis perversmas įvyko 1989m. nugriovus 28 metus Rytų ir Vakarų Vokietiją skyrusią Berlyno sieną. 1990 – 1999m. Europa be sienų. 1993 metais baigta kurti bendra rinka, kurioje užtikrinamos keturios laisvės: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. 1992m. pasirašyta Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis), o 1999m. – Amsterdamo sutartis. Piliečiai pradėjo rūpintis aplinkos apsauga ir bendrais Europos veiksmais saugumo ir gynybos srityje. Šengeno susitarimai laipsniškai sudarė piliečiams galimybę laisvai keliauti ES teritorijoje. 2000- 2009m. Tolesnė plėtra. Euras tapo nauja daugelio europiečių valiuta. 2004m. į ES įstojo 10 šalių, 2007m. – dar 2. Taip panaikintas politinis pasidalijimas tarp Rytų ir Vakarų Europos. 2008m. finansų krizė smogia pasaulio ekonomikai ir paskatina artimesnį ekonominį bendradarbiavimą tarp ES šalių. 2009m. įsigalioja Lisabonos sutartis. Jos dėka ES atsiranda modernios institucijos ir taikomi veiksmingesni darbo metodai. Nuo 2010m. iki dabar. Galimybių ir iššūkių laikotarpis. Naująjį dešimtmetį pasitikome su sunkia ekonomine krize ir viltimi, kad investicijos į naująsias ekologiškas ir klimatui nekenksmingas technologijas bei artimesnis Europos bendradarbiavimas paskatins ilgalaikį augimą ir gerovę.

Esmė. Tai viena iš Europos Bendrijos bendrųjų politikos sričių, numatytų Europos Ekonominės Bendrijos steigimo (Romos) sutartyje, kurios pagrindinis tikslas – atverti konkurencijai uždaras nacionalines transporto rinkas. ES bendroji transporto politika nuo pat pradžių buvo žmonių bei prekių juėjimo Europos vidaus rinkoje ir tarp ES bei trečiųjų šalių užtikrinimo politika. Kliūtys. 1.Fizinės. Susijusios su sienų kontrole (važiuojant į Vakarus šių kliūčių nėra. Kybartų pasienio poste, važiuojant į Rytus, susidaro transporto priemonių eilės. Medininkų pasienio poste per valandą praleidžiami 5 – 7 automobiliai). Skirtinga įvežamų iš trečiųjų šalių prekių kontrolė, dokmentai, skirtingi reikalavimai įvežant gyvulinės ir augalinės kilmės produktus. 2. Techninės. Nacionaliniai standartai (reikalavimai, normos), įvažiavimo leidimai ir kvotos (Specializuotiems kroviniams vežti yra išduodami leidimai). Ne tarp ES šalių. Leidimai egzistuoja važiuojant į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną. Leidimų kiekis – kvota. Iki 2004 metų ES tokie leidimai taip pat egzistavo ir Lietuvai. 3. Mokesčių kliūtys. Skirtingos mokesčių sistemos (dydžiai). Akcizo mokestį turi: alkoholis, degalai, cigaretės... ES baudos už pažeidimus gerokai didesnės nei Lietuvoje, nes Lietuvoje pragyvenimo lygis yra labai žemas. Etapai. 1958 – 1972m. Vidinių sienų pašalinimo etapas. Laisvas prekių, paslaugų, žmonių, kapitalo judėjimas. 1973 – 1986m. Liberalizavimo etapas. Laisvas transporto paslaugų teikimas sandraugos ribose. 1986 – 1992m. Transporto teisės bazės bendras kūrimas ir suderinamumas. 1993 – 2000m. Paslaugų kokybės gerinimas ir socialinių – ekonominių problemų sprendimas. 2001 – 2011m. Transporto tinklo (bendros infrastruktūros) kūrimas. 2012 – 2030m. Šiuolaikinė transporto politika. Esmė: taip negalime gyventi. Ką mes turime daryti, kad būtų geriau?

  • Transportas Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (3515 žodžių)
  • Transporto konspektai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Transporto politikos konspektas (2)
    10 - 7 balsai (-ų)
Transporto politikos konspektas (2). (2016 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/transporto-politikos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:16