TRansporto priemoniu dinamika kursinis darbas


Inžinerijos kursinis darbas.

Įvadas. Pasirinkto automobilio techninės charakteristikos. Automobilio išoriniai matmenys, ratų bazė, tarpvėžė. Automobilio variklio techniniai duomenys, variklio greituminės momento ir galios charakteristikos. Automobilio pavaros schema, pavarų dėžės pavarų perdavimo santykiai, pagrindinės pavaros perdavimo santykis. Automobilio padangų matmenys. Automobilio dinaminės charakteristikos maksimalus greitis, pagreitėjimas. Rato laisvojo bei statinio spindulio skaičiavimas. Transmisijos elementų dinaminių charakteristiku nustatymas. Transmisijos elementų inercijos momentų skaičiavimas. Redukuotas inercijos momentas. Automobilio ekvivalentinės schemos sudarymas ir redukavimas į varančiuosius ratus. Traukos agregato inercija sukimuisi. Viso automobilio kaip mechanizmo ekvivalentinės shemos sudarymas. Automobilio traukos charakteristikų nustatymas. Variklio sukimo momento kreivės nustatymas. Automobilio greitėjimasis priekiniais ratais. Automobilio greitėjimasis galiniais ratais. Automobilio greitėjimasis priekiniais ratais su pridėta redukuota mase. Automobilių traukos charakteristikų palyginimas. Pakabos modelis. Išvados. Literatūra.


Kursinio darbo tikslas: nustatyti automobilio traukos charakteristikas: variklio sukimo momento kreivės lygtį, palyginti automobilio greitėjimus priekiniais ir galiniais varomaisiais ratais, bei automobilio greitėjimą priekiniais varomaisiais ratais su pridėta traukos agregatų redukuota mase. Tam atlikti reikės pasirinkti automobilį. Surasti jo išoriniu matmenų charakteristikas, variklio techninius duomenis, pavaros schema su perdavimo santykiais, rekomenduojamą padangų dydį, bei automobilio dinamines charakteristikas.

Pasitelkus programinę įrangą „SolidWorks“ surasti transmisijos elementų inercijos momentus. Tuomet juos redukuoti, kai automobilis važiuoja pirma ir antra pavaromis.

Sudaryti viso automobilio kaip mechanizmo ekvivalentę schemą ir redukuoti į varančiuosius ratus.

Sudaryti trimatį automobilio pakabos modelį, suskaičiuoti suminį pakabos standumą, bei slopinimo koeficientus.

Atlikus visus darbus reikės pateikti gautus rezultatus grafiškai juos palyginti ir aprašyti, pateikti darbo išvadas, o taip pat ir naudotos literatūros sąrašą.

Automobilio Volkswagen Golf GTI išoriniai matmenys

Vidaus degimo variklis turi dirbti esant visiškai atidarytai droselinei sklendei (benzininis variklis) arba esant pilnam degalų tiekimui (dyzelinis variklis) β=1. Dalinės charakteristikos gaunamos dalinai atidarius droselinę sklendę arba esant daliniam degalų tiekimui β=0 iki 1 (1.3 pav).

3)Rato riedėjimo spindulys (kinematinis) - riedančio rato apkrauto vertikalia jėga ir traukos jėga spindulys.

Rato dinaminis spindulys suskaičiuojamas pagal 4.4 išraišką, o koeficiento λ reikšmė iš formulės, kur P=0,21MPa.

Mr max – didžiausiai rato sukimo momentas (Nm);

Automobilio transmisija, kurią sudaro vidaus degimo variklis su smagračiu ir sankabos prispaudimo diskas 1, sankabos diskas 2, penkių pavarų mechaninė pavarų dėžė 3, pagrindinė pavara 4, pusašiai 5, šarnyrai 6, stebulės 7 ir ratai 8, pateikta 1 paveiksle:

Automobilio Wolksvagen Golf vidaus degimo variklio, smagračio, sankabos varomojo ir prispaudimo diskų bei rato inercijos momentai apskaičiuojami naudojant empirinėmis formulėmis:

D – sankabos disko išorinis skersmuo(m) (D = 0.18 ÷ 0.28 m, pasirinktas D = 0,20 m)

Apskaičiuojamas sankabos varomojo disko inercijos momentas:

Apskaičiuojamas sankabos prispaudimo disko inercijos momentas:

Likusių transmisijos dalių inercijos momentai bus randami naudojantis programa „SolidWorks“ nubraižant kiekviena iš tų mazgų bei parinkus jam medžiagą.

I1 – variklio inercijos momentas(smagratis+sankaba); I2 – pirminio pavarų dėžės veleno inercijos momentas; I3 – antrinio pavarų dėžės veleno inercijos momentas; I4 – pagrindinės pavaros inercijos momentas; I5– pusašių su granatomis inercijos momentas; I6– stebulės, disko, rato inercijos momentas.

Automobilio įsibėgėjimo dinamiką labiausiai įtakoja automobilio bendra masė ir traukos agregato elementų sukimosi inertiškumas kintant judėjimo rėžimui.

Praktiškai visi automobilio įsibėgėjimui įtaką turintys traukos agregato judantys elementai sukasi (išskyrus variklio stūmoklius ir švaistiklius, kurie turi linijinį judėjimą).

Variklis (variklio inercijos momentas – Je), transmisija (sankaba, pavarų dėžės besisukantys elementai, skirstymo dėžė arba tarpašinis diferiancialas, kardaninis velenas, pagrindinė pavara su tarpašiniu diferiancialu, pusašiai su movomis ir stabdžių diskais (transmisijos suminis inercijos momentas – Jt), ratai (skaičiuojant automobilio įsibėgėjimo dinamiką reikia įvertinti visų keturių ratų inercijos momentus).

Teoriškai apskaičiuoti besisukančių traukos agregato elemento inercijos momentus nėra paprasta ir toks įvertinimas duoda gana dideles paklaidas. Norint tikslai nustatyti (3.1. pav) pateiktų traukos agregatų elementų inercijos momentus reikia atlikti laboratorinius besisukančių elementų inercijos momento matavimus. Kadangi automobilio įsibėgėjimui įtakos turi visas transmisijos agregato inercijos momentas – Jta galima suskaičiuoti suminę reduokutą traukos agregto masę – mta, kuri pridedama prie bendros automobilio masės (šią masę padauginus ir – ax gaunama automobilio judėjimą stabdanti jėga – Fint).

TRansporto priemoniu dinamika kursinis darbas. (2016 m. Vasario 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/transporto-priemoniu-dinamika-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:37