Transporto sistemų referatas


Transporto referatas.

Įvadas. Pirmųjų geležinkelių tiesimas. Geležinkelio transporto raida XX amžiuje. Bėgių kelio planas ir išilginis profilis. Bėgių kelio planas. Bėgių kelio išilginis profilis. Bėgių kelio elementai. Kelio apatinės konstrukcijos elementai. Geležinkelio kelio sankasa. Vandens nuleidimo įrenginiai. Kelio statiniai. Kelio viršutinės konstrukcijos elementai. Bėgiai ir sąvaržos. Pabėgiai. Balasto prizmė. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.


XX amžiaus pabaigoje ekonomiškai besivienijančiose Vakarų Europos šalyse, stengiantis padidinti ekonomikos efektyvumą, padėti pagrindus geležinkelių sistemai ateičiai, bei konkuruojant su kitomis transporto rūšimis dėl didesnio greičio, patikimumo ir komforto, pagrindiniuose transporto koridoriuose pritraukiančiuose didelius keleivių srautus pradedamas kurti Europos supergreitųjų geležinkelių tinklas.

Šiuo metu, pasaulyje, žemutinė greičio riba, geležinkelio linijose priskiriamose supergreitiesiems geležinkeliams, pakelta nuo 200 iki 250 km/h. Tai reiškia jog supergreitųjų linijų traukiniai dabar važinėja 250 km/h ir didesniu greičiu. Greičio diapazoną nuo 180 iki 250 km/h jau tenka priskirti greitiesiems geležinkeliams. Tarp greičio rekordų bandomuosiuose važiavimuose ir maksimalaus greičio komercinėje eksploatacijoje visuomet išlieka intervalas apie 200 km/h, garantuojantis saugią ir patikimą supergreitųjų geležinkelio linijų eksploataciją.

Šiandien jau niekam nekelia abejonių, techninės galimybės leidžiančios traukiniams kursuoti 400 – 500 km/h greičiu. Tačiau kyla klausimas, kiek iš socialinės, ekonominės ir ekologinės pusės yra efektyvus ir pagristas greičio didinimas virš 300 – 350 km/h. Dabartiniu metu dauguma kompanijų – operatorių nelaiko savo pagrindiniu tikslu siekti vis labiau ir labiau didesnio greičio. Manoma, kad pasiekus tam tikrą lygį, t.y. maksimalų greitį 250 – 300 km/h – pačiose populiariausiose supergreitųjų geležinkelių atkarpose iki 700 – 800 km, keleiviams žymiai svarbesniu veiksniu tampa išvykimo dažnumas ir tvarkaraščio laikymosi tikslumas.

Daugelis tyrimų parodė jog pervežimo atstumui esant 400 – 800 km, padidinus greitį virš 300 – 350 km/h, vidutiniškai laiko sugaišto kelionei trukmės sumažėjimas beveik lygos nuliui, tuo metu kai kapitaliniai įdėjimai, energijos išlaidos bei suminė CO2 emisija padidėja žymiai.

Techniniai reikalavimai supergreitųjų geležinkelių linijoms susiformavo XXI amžiaus pirmą dešimtmetį. Kai kurie iš jų: tarpukelės plotis tarpstočiuose – 5 m; minimalus spindulys kreivėse – 7000 m (ypač sudėtinguose ruožuose – 5500 m); maksimalus išorinio bėgio pakylos dydis kreivėse – 170 mm; maksimalus nuolydis 35 – 40 promilių (jei linijoje numatoma derinti supergreitųjų keleivinių ir greitųjų prekinių traukinių eismą – maksimalaus nuolydžio dydis 12 – 15 promilių).

Tęsiasi diskusijos tarp tradicinės (balastinės) konstrukcijos ir bebalastinės konstrukcijos kelio šalininkų. Kai traukinio greitis 250 – 350 km/h veikiami vibracijos, aerodinaminių bangų, žiemą – atitrūkusių nuo kėbulo sniego ir ledo gabalų balastinėje konstrukcijoje esantys balasto akmenys gali pašokti į viršų ar šonus, sudarydami pavojų kėbului, o ypač stiklinei kėbulo daliai, taip pat važiuoklės dalims, kitiems vagono bei šalia kelio esantiems įrenginiams. Tačiau ekspertai vis tik laikosi nuomonės, kad bebalastinė konstrukcija turėtų būti naudojama tik ten, kur kelias klojamas ant gelžbetoninių konstrukcijų, kaip tiltai, estakados ir pan.

Geležinkelių techninio tobulinimo veikla nesustoja. Kai kurios pasaulio šalys, ypatingai Japonija ir Vokietija vykdo tiriamuosius traukinių su magnetine pagalve, judėjimui naudojančių magnetines traukos ir atostūmio jėgas, darbus. Magnetinės levitacijos arba „Maglev“ sistemos traukinys 11 metų važinėjo Birmingemo (Anglija) oro uoste. Tačiau pasirodė nepakankamai patikimas ir galiausiai buvo pakeistas paprastu autobusu. Bet „Maglev“ sistemos ateitimi tikimama ir tyrimams pasaulyje skiriami milijardai dolerių.

Geležinkelio kelio planas yra ašies arba žemės sankasos briaunos linijos projekcija horizontaliojoje plokštumoje. Pagrindiniai geležinkelio plano elementai yra šie: tiesūs kelio ruožai ir kreivi kelio ruožai. Kiekvienas kreivas kelio ruožas susideda iš apskritiminės ir dviejų virsmo kreivių ir yra paprastai vadinamas gulsčiąja kreive. Gali būti atvejų, kai virsmo kreivės neįrašomos (dėl didelių apskritiminių kreivių spindulių), tada gulsčioji kreivė atitinka apskritiminę kreivę. Kreivių spindulių dydžiai nustatomi normomis pagal geležinkelio kelio kategoriją. Gretimos kreivės viena nuo kitos turi būti atskirtos nustatyto ilgio tiesiais intarpais. Galime teigti, kad traukinio važiavimo greitį geležinkelio kelio plane riboja maži gulsčiųjų kreivių spinduliai, išorinio bėgio pakyla, virsmo kreivių ir tiesių intarpų ilgiai. Apskritiminės kreivės spindulio dydis , traukinio didžiausio važiavimo greičio ir standartinės išorinės pakylos funkcija išreikšta tokia formule:

  • Transportas Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5243 žodžiai)
  • Universitetas
  • Transporto referatai
  • Microsoft Word 7650 KB
  • Transporto sistemų referatas
    10 - 1 balsai (-ų)
Transporto sistemų referatas. (2016 m. Liepos 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/transporto-sistemu-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:33