Transporto statinių tipai ir jų įrengimo analizė


Statybos kursinis darbas. Įvadas. Transporto sistemos struktūra. Transporto sistemų modeliavimo metodai. Kelių kategorijos ir funkcijos. Eismo dydis ir transporto srautų struktūra. Pagrindiniai eismo organizavimo metodai. Intelektualios transporto sistemos. Eismo saugumo gerinimas Lietuvos kelių transporte. Kelių ir kelio dangų tipai. Asfaltbetonio danga. Betono danga. Armuotos kelio dangos ir jų įrengimas. Trinkelių danga. Plytelių danga. Žvyro danga. Statybinės medžiagos, naudojamos keliams ir transporto statiniams įrengti. Transporto statinių rūšys. Transporto statinių skirstymas, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą. Transporto sistemų plėtros kryptys. Lietuvos transporto sistemos plėtros kryptys. Europos sausumos transporto koridoriai. Automobilių kelių plėtra. Geležinkelių plėtra. Vidaus vandens kelių plėtra. Jūros uostų plėtra. Civilinių ir karinių oro uostų perspektyva. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šio darbo tikslas – išnagrinėti pagrindinius transporto statinių tipus ir jų įrengimo aspektus, išanalizuoti kelių statyboje naudojamas medžiagas ir technologijas.

Šio darbo uždaviniai:

išanalizuoti transporto sistemos struktūrą;

išnagrinėti kelių ir kelio dangų tipus;

apibūdinti statybines medžiagas, naudojamas keliams ir transporto statiniams įrengti;

apibrėžti transporto statinių skirstymą, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą;

nustatyti transporto sistemų plėtros kryptis.

Trinkelių danga – viena iš galimybių kaip patikimai ir gražiai įrengti mažo intensyvumo kelius, įvažiavimus ar šaligatvius.

Betoninių plytelių, kaip ir trinkelių, danga, skirta daugiausiai įvažiavimams bei šaligatviams įrengti. Naudojamos pagamintos gamykloje, taisyklingų formų. Liejamos iš betono mišinių.

Plytelės sujungiamos iš atskirų vienetų ir gaunamas vientisas elementas, kurį reikiant galima lengvai išardyti. Tarpai dažniausiai užpildomi mažos frakcijos smėliu ar jo mišiniu. Plytelės, priklausomai nuo paruošiamojo sluoksnio, gerai atlaiko apkrovas.

Klojant plyteles darbai vyksta ganėtinai greitai lyginant su trinkelėmis, nes jos yra didesnių matmenų. Klojant nereikia pertraukų, praktiškai nenaudojamas betono skiedinys. Eksploatuojant betoninių plytelių grindinį nereikia didelės priežiūros.

Žvyrkelio stipriui daugiau įtakos turi gruntinės sąlygos. Žvyrkelio žemės sankasos drėkinimas yra didesnis nei asfaltbetonio kelio, nes drėgnis patenka per pačią dangą ir tuo pačiu mažina stiprį.  Žvyro dangos viršutiniame sluoksnyje dalelių 2mm turi būti 50-70(. Nuo pačios medžiagos priklauso deformacijos modulis. Mišiniai, skirti dangai, gali būti skleidžiami arba klojami autogreideriais. Tankinama vibrovolais viena vieta važiuojant ne mažiau 4 kartus. Tankinama iš kraštų į vidurį. Profiliuojamas sluoksnis yra 6-10 cm storio, kuris priklauso nuo žvyro granuliometrinės sudėties.

Paviršius apdorojimas plonu, apsauginiu sluoksniu. Jis dažnai daromas tam, kad padidinti šiurkštumą (pagerinti ratų sukibimą su danga). Paviršiaus apdorojimas daromas užpurškiant rišiklį ir skaldelę.

Šiuo metu yra įvairių transporto statinių, pradedant keliais, tiltais, viadukais ir baigiant aerouosto pakilimo takais, bei geležinkeliais. Šioje darbo dalyje bandysime aptarti keleto transporto gaminių įrengimui naudojamas medžiagas, technologijas, apibūdinti įrengimo specifines vietas, bei remonto galimybes. Pradžioje trumpai apibūdinsime dangas su kuriomis susiduriama rečiau – pakilimo takai ir geležinkeliai, vėliau aptarsime kelių, tiltų, bei viadukų pagrindines charakteristikas bei medžiagas naudojamas jiems įrengti. Prie kiekvieno iš jų pabandysiu pateikti keletą įdomių faktų susijusių su šiais objektais.

Tiltai ir viadukai. Tiltai klasifikuojami pagal medžiagas, sekančia tvarka: mūrinis, medinis, gelžbetoninis, metalinis (plieninis), plienbetoninis (kompozicinis). Tiltų ir viadukų gyvavimo trukmė dažniausiai matuojama pagal tai, iš ko jie yra gaminami: gelžbetoniniai – 80 metų, plieniniai – 50 metų, mediniai – 20 metų. Dažniausiai statomi tiltai yra gelžbetoniniai, metaliniai ir kompoziciniai, dėl jų ilgaamžiškumo. Viadukas – aukštas tiltas per gilią ir sausą įdubą. Tiltai pagal reikšmingumą ir didumą gali būti skirstomi i mažus, vidutinius, didelius ir unikalius. Tiltų konstrukciniai elementai: išlyginamasis sluoksnis, hidroizoliacinis sluoksnis, asfaltbetonio danga arba betoninė danga, deformaciniai pjūviai, vandens nuleidimo sistemos, bei šalitilčių konstrukcijos. Dangos hidroizoliacijos paskirtis yra apsaugoti nuo vandens ir šalčio ardomojo poveikio. Įrengiamas naudojant vandeniui nelaidžias medžiagas, betoninis pagrindas rengiamas iš C25 klasės betono, betoninio pagrindo drėgmė turi būti mažiau kaip 4,5 %. Prilydomoji hidroizoliacija pritvirtinama prie pagrindo klijuojant su polimeriniu bitumu arba ją prilydant. Taip pat vandens nuleidimo šulinėlių skersmuo turi būti >150 milimetrų. Įdomūs faktai apie tiltus: Lietuvos keliuose yra 1497 tiltai. Bendras Lietuvos tiltų ilgis yra 51677 metrai. Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje ir vienas ilgiausių Europoje yra geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį. Tilto ilgis – 599 m, aukštis – 42,5 m, plotis – 4,5 m. Lietuvos sostinėje, Vilniuje šiuo metu (2012.05 mėn, duomenimis) yra 26 automobilių tiltai, 15 pėsčiųjų tiltų, 37 automobilių viadukai, 9 pėsčiųjų viadukai, 3 estakados, 2 automobilių tuneliai, 16 požeminių pėsčiųjų perėjų. Bendras visų statinių ilgis yra 9790 m.

Keliai. Kelio konstrukciją sudaro sekantys elementai: dangos konstrukcija – danga ir pagrindo sluoksnis, žemės sankasa – grunto statinys, atliekantis dangos konstrukcijos pagrindo paskirtį ir įrengiamas iš atvežto ir supilto grunto ar iš natūralaus grunto.

  • Statyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 39 puslapiai (8306 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1844 KB
  • Transporto statinių tipai ir jų įrengimo analizė
    10 - 8 balsai (-ų)
Transporto statinių tipai ir jų įrengimo analizė. (2015 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/transporto-statiniu-tipai-ir-ju-irengimo-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:23