Traptautinis protokolas


Etikos referatas. Tarptautinis protokolas ir jo svarba karjerai bei pajamoms. Protokoliniai susipažinimo ir pasisveikinimo reikalavimai. Vizitinės kortelės ir jų naudojimas. Svečių sutikimas ir oficialūs pokalbiai. Bendravimas su auditorija. Protokoliniai derybų reikalavimai. Valstybiniai ir privatūs vizitai. Vėliavos. Protokolinė elgsena automobilyje. Telefono pokalbiai. Rūkymo proceso reikalavimai. Protokolinė raštvedyba. Sutartys. Kvietimai. Oficialūs priėmimai. Elgesys prie stalo. Kiekvienam svečiui - sava vieta. Stalo įrankiai ir serviravimas. Tostai ir sveikinimo kalbos. Vynas ir šampanas. Stiprieji gėrimai. Pobūvių šokiai. Gėlės. Dovanos. Apdovanojimai. Protokoliniai aprangos reikalavimai. Protokolo tarnybos ir protokolo funkcijos. Diplomatinis protokolas (privilegijos ir imunitetai).


Pirmame skyriuje autorius kalba apie tarptautinį protokolą, kad jo normos – tai ilgos bendravimo istorijos rezultatas. Koks nuo senų laikų jis svarbus ir kaip būtina jo laikytis, kad žmogus jaustusi patogiai ir jaukiai kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Etiketas yra iškalbingas, jis byloja apie reikšmingus dalykus, jis padeda plėtoti humaniškus žmonių tarpusavio santykius.

Šiame A. Lydekos knygos skyriuje sužinome apie žmonių santykius, apie tarpusavio santykių prasidėjimą pristatymu ar prisistatymu, tai yra, susipažinimą

Skyriuje kalbama apie prisistatymą – pačią seniausią ir protokoliškiausią susipažinimo formą. Apie pasisveikinimą – pagarbos ir draugiškumo išraišką. Kada galima sveikintis galvos linktelėjimu, kada protokolas reikalauja pabučiuoti damai ranką, o kada galime paprasčiausiai stipriai draugiškai apsikabinant.

Tad žinodami šiuos protokolo reikalavimus, jausimės drąsiau nepažįstamųjų kompanijoje. Juk visada malonu sveikintis ir susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis.

Tačiau dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamės oficialių susitikimų ar dalykinių pokalbių metu. Tad šoje knygos dalyje sužinome kaip teisingai apsikeisti vizitinėmis kortelėmis, kaip jas įteikti. Kokioje šalyje, kokios tradicijos, tai darant. O tai žinoti tikrai būtina iš pagarbos būtent tai šaliai kurioje svečiuojamės.

Šiais technikos laikais labai svarbus tampa asmeninis žmonių bendravimas, tai tampa vis didesne vertybe.

Skyriuje kalbama apie bendravimą su auditorija, kokio tipo pranešimai yra, kur ir kada jie taikomi. Sužinome iš ko susideda pranešimas. Labai idomu buvo sužinoti, kaip reikia kalbėti prieš auditoriją. Tačiau, kad ir pie ką būtų kalbama, - jei kūno kalba prieštaraus reiškiamoms mintims, rezultatas bus neigiamas.

Skyriuje „protokoliniai derybų reikalavimai“ sužinome, jog derėtis reikia labai atsakingai ir sumaniai. Neskubėti nuolaidžiauti, mat derybose gausu aklviečių ir konfliktų.

Valstybės vėliava - tai oficialus jos suvereniteto simbolis. Vėliava gali būti ir organizacijos, kariuomenės, laivo simbolis. Vėliavas naudojo jau senovės tautos. Tikėta, kad vėliavos netektis karo metu - didelė nesėkmė, pranašaujanti pralaimėjimą. Taip amžiams bėgant pagarba vėliavai buvo sutapatinta su pagarba valdovui, o vėliau ir valstybei, jos suverenitetui.

Šiame skyriuje sužinome, kad Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimas yra reglamentuojamas įstatymo. Kokios yra nuostatos, kada ir kur keliama valstybinė vėliava.

Taigi per šimtmečius radosi taisyklės ir papročiai, reglamentuojantys rūkymo procesą, kurio tiesiog būtina laikytis.

Įvairių įstaigų, įmonių, organizacijų veiklos procese parengiama tūkstančiai dokumentų, juose fiksuojama įvairiausio pobūdžio informacija. Kad ta informacija būtų lengvai prieinama ir efektyviai naudojama, dokumentus reikia tam tikru būdu tvarkyti. Dokumentų tvarkymas vadinamas RAŠTVEDYBA.

Raštvedybos sąvoka apima dokumentų tekstų rengimą, spausdinimą, dokumentų išsiuntimą ir priėmimą, perdavimą įstaigos viduje, apskaitą, juose nurodytų užduočių vykdymo kontrolę, sisteminimą bei saugojimą. Raštvedyba tvarkoma pagal įstaigų ar įmonių raštvedybos taisykles.

Aišku, jog dokumentas privalo būti nustatytos formos, turėti reikiamus rekvizitus, kitaip jis juridiškai negalios.

Šalies vidaus sutartys sudaromos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Civilinio kodekso, kitų teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į tarptautinių konvencijų, susitarimų ir kitų norminių dokumentų nuostatas.

Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartis gali būti vienašalė, kai viena iš sutarties šalių turi teises, o kita tik pareigas, ir dvišalė, kai teisės ir pareigos numatytos abiem šalims.

  • Etika Referatai
  • 2013 m.
  • 16 puslapių (3017 žodžių)
  • Etikos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Traptautinis protokolas
    9 - 3 balsai (-ų)
Traptautinis protokolas. (2013 m. Birželio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/traptautinis-protokolas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:27