Trąšų laikymas, naudojimas ir apskaitos kontrolės tvarka


Žemės ūkio referatas.

Įvadas. Organinių trąšų laikymas. Mineralinės trąšos laikymas. Azoto trąšų laikymas. Fosforo ir kalio trąšų laikymas. Organinių trąšų naudojimas. Azoto trašų naudojimas. Fosforo trąšų naudojimas. Kalio trąšų naudojimas. Tręšimas mikroelementinėmis trąšomis. Sudėtinių trąšų naudojimas. Trąšų apskaitos kontrolės tvarka. Trąšų naudojimo reikalavimai. Trąšų apskaitos kontrolės reikalavimai. Išvados. Naudota literatūra.


Trąšos - medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimą bei vystymąsi. Trąšos veikia dviem būdais - tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos dirvožemio struktūrą. Lietuvoje seniausia trąša buvo mėšlas. Be to, tręšimui buvo plačiai naudojami medžių pelenai. Kai kuriuose dvaruose buvo įrengtos srutų duobės, į kurias metė šiukšles ir įvairias augalų liekanas. Vadinasi, buvo gaminamas kompostas. Dirvoms gerinti buvo užariami lubinai, sėjami ankštinių - varpinių augalų mišiniai.

Plečiantis žemės ūkiui, didėjo ir trąšų paklausa, kuri yra svarbi norint gauti didesnį derlių. Visiems žemės ūkio augalams reikalingas maisto medžiagų balansas optimaliam augimui bei vystymuisi. Todėl atskiro elemento trūkumas gali turėti neigiamą efektą žemės ūkio augalų derliui, o tuo tarpu per dideli kiekiai gali būti ir toksiški augalams arba stabdyti kitos kurios nors medžiagos įsisavinimą.

Padidėjus trąšų kiekui pagrindinis veiksnys yra tikslingai pasirinkti trąšas, saikingas naudojimas, bei jų laikymas pagal tam tikrus reikalavimus. Tikslingai naudojant trąšas augalai reikiamai pasisavina medžiagas, bei gaunamas didesnis derlius.

Organinės trąšos - tai vertingiausia trąša, kurią sudaro gyvulių išmatos (skystos ir kietos) arba jų mišinys su kraiku. Mėšlas ūkiose kaupiamas ištisus metus, o juo tręšiama tik rudenį ir pavasarį. Mėšlas gali būti laikomas tvartuose, mėšlidėse ir lauko rietuvėse. Tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse, įrengiamose tuose laukuose, kurie bus tręšiami, tačiau jo kiekis negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo naudoti mėšlio kiekio. Be to, jose mėšlas negali būti laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius.

Iš birių azoto trąšų dideliu higroskopiškumu pasižymi salietros. Jos pradeda sorbuoti drėgmę esant santykiniam oro drėgnumui 55 - 63 proc. Nesandariose patalpose, svyruojant oro drėgmei ir temperatūrai, trąšos susiguli ir supuola į gabalus.

Amonio salietra priskirima medžiagoms, galinčioms užsidegti ir sprogti ne tik nuo ugnies, bet ir nuo detonacijos. Todėl šių trąšų, taip pat ir nitrofoskas, sandėliai turi būti sandarūs, bet be lubų, pastatyti iš nedegių medžiagų. Jas galima laikyti ir bendrame sandėlyje, bet kapitaline mūro siena atskirtoje sekcijoje. Grindys dedamos iš nelaidžių vandeniui, atsparių rūgštims, smūgiams ir slėgimui medžiagų. Draudžiama sandėlio grindis dėti iš medžiagų, kurios nuo smūgių kibirkščiuoja (žvyro, skaldos) arba lengvai užsidega ( medienos, durpių).

Amonio salietros atskirame sandėlyje galima laikyti 35000 t, o bendro sandėlio atskiroje sekcijoje - ne daugiau kaip 1200 t. Ant vertikalių padėklų amonio salietros galima krauti iki 4,4 m aukščio rietuves, o ant horizontalių padėklų - iki 2 m. Be padėklų kraunama 10 - 12 eilių maišų ( 1,5 - 1,8 m aukščio ) rietuvės. Atstumas nuo rietuvės viršaus iki stogo paliekamas ne mažesnis kaip 1,0 m.

Karbamidas ir amonio sulfatas - mažiau hidroskopiškos ir nelabai supuolančios trąšos. Jas galima laikyti viename sandėlyje su fosfato ir kalio trąšomis, tačiau atskirtas kilnojamais skydais.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2885 žodžiai)
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 461 KB
  • Trąšų laikymas, naudojimas ir apskaitos kontrolės tvarka
    10 - 8 balsai (-ų)
Trąšų laikymas, naudojimas ir apskaitos kontrolės tvarka. (2016 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/trasu-laikymas-naudojimas-ir-apskaitos-kontroles-tvarka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:23