„Trečiasis pasaulis“ ir Europos sąjunga: bendradarbiavimo kryptys ir sritys


Politologijos referatas. Įvadas. Teoriniai „Trečiojo pasaulio“ ir Europos sąjungos aspektai. „ Trečiojo pasaulio“ samprata ir bruožai. Europos sąjunga ir jos bruožai. „Trečiojo pasaulio“ ir Europos sąjungos bendradarbiavimas. ES pagalba besivystančioms šalims. Šalių prekybiniai santykiai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Europos Komisijos užsakymu 27 ES šalyse buvo vykdomas gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“, dėl ES pagalbos skurstančioms valstybėms.

Kaip jau buvo minėta, ES valstybės narės, plėtodamos prekybos santykius su trečiosiomis šalimis ir siekdamos apsaugoti vietinius gamintojus nuo didelės užsienio konkurencijos, taiko prekybos apribojimus, t.y. muitų tarifai ir tarifinės kvotos, ES muitų tarifas, netarifinės priemonės, kiti mechanizmai: rinkos atvėrimas, taisyklės, pagrindinių tarptautinių konvencijų laikymasis ir užtikrinimas.

ES muitų tarifų duomenų bazėje TARIC išskiriamos penkios prekybos reguliavimo priemonių grupės. Tai yra tarifinės, žemės ūkio produkcijai taikomos, prekybos priemonės bei priemonės, susijusios su judėjimo apribojimais bei skirtos statistinei informacijai rinkti.

Pagal daugiašales PPO derybas ES yra sudariusios dvišalius prekybos susitarimus su 37 valstybėmis. Tai yra Alžyras, Argentina, Australija, Baltarusija, Brazilija, Kanada, Čilė, Egiptas ir kitos. Dvišalių susitarimų pagrindu gali būti muitų sąjungos, laisvos prekybos taisyklės, taip pat asociacijų kūrimas, kooperacijos bei prekybos partnerystės.

Ekonominė partnerystė yra ES susitarimas su penkiomis Afrikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis. Pagrindinis šio susitarimo tikslas- sustiprinti prekybos partnerių, su kuriais pastaruosius 30 metų ES plėtojo sėkmingus prekybos santykius, ekonomikas. Ekonominės partnerystės susitarimai užtikrina visiškai laisvą prekių eksportą iš šių šalių į ES vidaus rinkas.

Taip pat prekybiniai ryšiai yra su Alžyru ( mineraliniai produktai), Indija ( juvelyriniai dirbiniai, perlai, taurieji metalai ir akmenys), Indonezija ( mediena ir jos dirbiniai), Rusija ( cheminiai ir artimos jiem sudeties gaminiai bei metalas ), Pietų Afrika ( transporto įrenginiai), Tailandas ( transporto įrenginiai).

Europos Parlamentas 2013 m. sausio 17 d. davė sutikimą sudaryti laikiną ES ir keturių Rytų ir Pietų Afrikos valstybių: Mauricijaus, Madagaskaro, Seišelių ir Zimbabvės, susitarimą, kuriuo būtų nustatomas ekonominės partnerystės pagrindas. Balsuodamas Parlamentas pritarė Tarybos sprendimui ir Komisijos pasiūlymui sudaryti pirmąjį laikinąjį EPS su Afrikos šalimis. Iš tiesų EPS laikinai taikomas nuo 2012 m. gegužės 14 d. Susitarimas įsigalios, kai tik ES valstybės narės ir Rytų bei Pietų Afrikos šalys jį ratifikuos.

ES skatina „ trečiojo pasaulio“ vystymąsi pasitelkusi prekybą, atverdama savo rinką eksportui iš neturtingų šalių ir skatindama šių šalių tarpusavio prekybą. ES teikia lengvatinius prekybos režimus, kad šios valstybės greičiau galėtų integruotis į tarptautinę rinka.Galima teigti, kad ES pagalba besivystančioms šalims yra labai svarbi. Tai rodo, tiek financinė, humanitarinė pagalba, tiek siekis integruoti šių šalių produkciją tarptautinėje rinkoje. Todėl išryškėja dvi svarbiausios bendradarbiavimo sritys: prekykos ir ekonomikos, taip pat vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos.LITERATŪROS SĄRAŠAS

  • Politologija Referatai
  • 2014 m.
  • 12 puslapių (2559 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 27 KB
  • „Trečiasis pasaulis“ ir Europos sąjunga: bendradarbiavimo kryptys ir sritys
    10 - 7 balsai (-ų)
„Trečiasis pasaulis“ ir Europos sąjunga: bendradarbiavimo kryptys ir sritys. (2014 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/treciasis-pasaulis-ir-europos-sajunga-bendradarbiavimo-kryptys-ir-sritys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:55