Trejybės cerkvė ir Bonifratų bažnyčia
Šv. Trejybės cerkvė ir bazilijonų vienuolynas su vartais. Šv. Kryžiaus (bonifratų) bažnyčia. Naudota literatūra. Eidami soboro gatve įkalnėn, dešinėje pusėje matome gražios architektūros vartus, tai bazilijonų vienuolyno vartai - vos ne savarankiškos ansamblio dalys. Pro vartus, dengtus kryžminiu skliautu, patenkame į siaurą pailgą kiemelį ir paprastus vartus, vedančius į vienuolyno kiemą. Vartų fasadas yra į viršų nuosekliai mažėjančių trijų tarpsnių. Jo paviršių vertikaliai skaido trys cilindriškos išgaubtos: šoninės siauresnės, vidurinė platesnė, tesisi ir tečiame tarpsnyje - frontone. Šonines dalis puošia piliastrai, vilnijantys per vidurį, antablementas paryškina fasado plastiškumą. Antrojo tarpsnio centre yra niša su arka ir metalinėmis rokoko stiliaus žvejų tinklo motyvo grotelėmis. Balkonas, matyt, buvo skirtas aukštiems dvasininkams pasirodyti - už jo yra “užkulisisinės” patalpos. Vartus užbaigia trečias tarpsnis - frontonas su lanksčiu karnizu ir voliutomis. Visą frontono paviršių dengia reljefinė kompozicija iš šv. Trejybės įvaidžių, žemės rutulio ir besi driekiančių apačioje debesų.
Eidami soboro gatve įkalnėn, dešinėje pusėje matome gražios architektūros vartus, tai bazilijonų vienuolyno vartai - vos ne savarankiškos ansamblio dalys. Balkonas, matyt, buvo skirtas aukštiems dvasininkams pasirodyti - už jo yra užkulisisinės patalpos.
Už vartų - kiemas, kuriame yra šv. Trejybės vienuolynas ir cerkvė, xiv a. Pirmoje pusėje įsteigti tverės kunigaikštystės, antrosios didžiojo kunigaikščio algirdo žmonos julijos. Anot padavimo ir net kai kurių istorinių pasakojimų, ji pastatyta toje vietoje, kur dėl tikėjimo žuvo trys Lietuviai, algirdo dvariškiai kuklėjus, michlėjus ir nežilas. Tačiau rusų metraštininkas sako, kad 1347 m. Algirdo buvo nužudytas kruglecas (nežilas), šv. Krikšto metu pavadintas jefstafijumi už krikščioniškąjį tikėjimą ir palaidotas vilniaus šv. Mykolo bažnyčioje, karste su savo giminėmis kankiniais antonijumi ir joanu (kuklėjus, michlėjus), taip pat nukentėjusiais už tikėjimą. Iš to galima daryti išvadas, kad tie šventi kankiniai iš pradžių buvo palaidoti senojoje šv. Mikalojaus cerkvėje, tikriausiai, gaisruj ją sunaikinus buvo perkelti į šv trejybės cerkvę, o dabar yra šv. Dvasios cerkvėje.
1514 m. Lietuvos didysis etmonas, kunigaikštis konstantinas ostrogiškis, žymus to meto karvedys, vietoje sutręšusių vienuolyno ir cerkvės pastatė mūrinius namus. 1748 m. Gfaisras beveik visiškai sunaikino cerkvę ir vienuolyną, bet netrukus jie vėl buvo atstatyti. Žygimanto iii įsakymu šv. Trejybės cerkvės vienuolynas buvo perduotas kunigaikščiams bazilijonkairiajame rūmų aikštės pakraštyje stovi šv. Kryžiaus bažnytėlė, o prie jos įstaiga, kurioje buvo uždaromi ir gydomi vyrai, susirgė psichinėmis ligomis. Šioje vietoje xiv a. Lietuvos kunigaikščio algirdo laikais buvo palaidoti septyni nukankinti pranciškonai, mat ši vieta buvo goštautų namų, kuriuose šie vienuoliai gyveno, teritorija. 1543 m.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
7 KB
7 KB
3 puslapiai
Panašūs referatai