Trianguliacijos metodas


Geodezijos referatas.

Trianguliacija. Pirmieji trianguliacijos tinklai Lietuvoje. Šiuolaikinis trianguliacijos punkto panaudojimas. Karo topografijos skyriaus trianguliacijos darbai. Struvė geodezinis lankas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Darbo tikslas – susipažinti ir surasti informacijos apie geodezinio tinklo sutankinimą trianguliacijos metodu.

Naujiesiems krašto šeimininkams, valdantiems svetimas žemes, būtinai reikėjo imtis detalių užgrobtos teritorijos žemėlapių sudarymo. Šiuos darbus nedelsdami pradėjo vokiečiai okupuotoje Suvalkijoje. Čia buvo sudarytas trianguliacijos tinklas, kuriuo remiantis atlikta 1:33 333 mastelio topografinė nuotrauka. Dar prieš Napoleono kаrą pagal paviršiaus suskirstymą buvo daryta Prūsijos bei Klaipėdos krašto 1:50 000 mastelio topografinė nuotrauka. Apie 1863 m. Klaipėdos krašto trianguliacijos tinklas buvo sutankintas ir pradėti 1:25 000 mastelio topografinės nuotraukos darbai. 1904m. Klaipėdos krašto trianguliacija buvo pakartota. Remiantis naujuoju trianguliacijos tinklu atlikta 1:25 000 mastelio topografinė nuotrauka ir sudarytas 1:100000 mastelio žemėlapis, kuriuo naudotasi Lietuvoje tarpukario metais.

Iki Napoleono karo Rusijos valdytoje Lietuvos dalyje geodeziniai darbai nebuvo daromi. Tik šio karo patirtis įtikino Rusijos armijos Vyriausiojo štabo vadovybę, kad karyba darosi neįmanoma, neturint karo veiksmų teritorijos detalaus topografinio žemėlapio. Tad, vos tik karui pasibaigus, 1816 m. vakariniame imperijos pakraštyje pradėtas būsimos topografinės nuotraukos geodezinio pagrindo - trianguliacijos tinklo - sudarymas. Darbai pradėti Vilniaus gubernijoje, kuri tuo laiku apėmė ir veliau atskirtos Kauno gubernijos plotus. Darbus organizavo ir vykdė rusų armijos karininkas, gimęs neturtingoje estų šeimoje, Karolis Teneris (1783-1859).

Pradėti planingus geodezinius ir astronominius darbus vakariniame imperijos pakraštyje rusų kariškius skatino ne vien strateginiai tikslai, bet ir čia veikiančios Vilniaus, Mintaujos bei Tartu astronomijos observatorijos, nes Pulkovo observatorijos tuo laiku dar nebuvo. Pastaroji pradejo veiklą tik 1839m.

K. Tenerio suprojektuoto trianguliacijos tinklo grandinės jungė punktą (šiuo metu čia GPS nulinės klasės punktas) su Drūksių, Pandelio ir Palangos bazių tinklais ir šiuos tinklus tarpusavyje. Trianguliacijos tinklus sudarė 119 trikampių, jungiančių 98 taškus. Trikampių kraštinių vidutinis ilgis apie 25 km. Tinklo matavimai užtruko šešerius metus.

Kosminės geodezijos metodų ir prietaisų atsiradimas sukėlė perversmą nusistovėjusioje geodezinio pagrindo sudarymo praktikoje. 1992m. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo išmatuotas GPS nulinės klasės tinklas, susietas su Europos geodeziniu tinklu EUREF 89, о ро metų buvo užbaigtas bendro Lietuvos ir Latvijos GPS 1 klasės tinklo sudarymas. 1995m. pabaigoje Lietuvoje įpusėjo GPS 2 klasės tinklo matavimai. Šio tinklo sudarymas intensyviai tęsiamas 1996m. Užbaigti GPS 2 klasės tinklą buvo ketinama 1997m. GPS matavimų rezultatams budingas didelis tikslumas. Nustatyta, jog visų klasių Lietuvos valstybinio GPS tinklo punktų tarpusavio padėties paklaidos nesiekia 1 cm. Sudarant Lietuvos GPS 1 klasės tinklą, stengtasi įjungti kuo daugiau tos pačios klasės valstybinės trianguliacijos punktą. Taip norėta nustatyti patikimą ryšį tarp 1942 m. ir EТRS 89 koordinačių sistemų. Pastarosios sistemos pagrindu sudaryta ir 1994m. priimta Lietuvos geodezinių koordinacių sistema LКS 94. Nustačius ryšio tarp minėtų koordinacių sistemų parametrus, visų Lietuvos teritorijos planimetrinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės perskaičiuotos į LКS-94 ir sudarytas perskaičiuotų koordinačių katalogas. Į sudaromąji valstybinį GPS tinklą įjungta nemažai 1 klasės trianguliacijos punktų. Turint GPS prietaisais ir trianguliacijos metodu nustatytas tų раčių punktų koordinates, apskaičiuoti šių koordinacių nesutapimai.

Lietuvos teritorijoje turime gana tiksliai išmatuotą, tačiau nevientisą 1 klasės trianguliacijos tinklą, kurio nehomogeniškumo neįstengta pašalinti papildomais matavimais, jungiančiais savarankiškai sudarytus tinklus ir darant jų bendrą išlyginimą. Išskirtinai didelės ir išlaikančios tą pačią kryptį trianguliacijos punktų padėties paklaidos išryškėjo pietryčių Lietuvoje apie Vilnių - Medininkus ir žymiai mažesnės teritorijas vakarinėje bеi vidurio Lietuvoje. Žinant, kad trianguliacijos metodu nustatyų koordinačių paklaidos bent 10 kartų didesnės už gautą GPS matavimais, jų nesutapimus galima laikyti tikrosiomis trianguliacijos punktų koordinacių paklaidomis. Išsamesnė ir žemesnių klasių trianguliacijos punktų koordinačių tikslumo analizė bus galima pateikti tik užbaigus GPS 2 klasės tinklo matavimus. Tačiau ir turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad 1 klasės trianguliacijos tinklo deformacijos sudaro žemesnių klasių tinklo paklaidų sisteminę dalį, prie kurios sumuojasi šių tinklų matavimo paklaidos. Tokią išvadą patvirtina žemesniujų klasių trianguliacijos punktą, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, koordinačių paklaidų suvestinės, palyginus su tų раčių regionų 1 klasės trianguliacijos punktų paklaidomis. Pateiktieji duomenys rodo, jog vidurio lietuvoje visų klasių trianguliacijos punktų tarpusavio padėties paklaidos siekia apie 0,1m, tuo tarpu pietryčių Lietuvoje jos viršija 0,3m.

  • Geodezija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3727 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geodezijos referatai
  • Microsoft Word 348 KB
  • Trianguliacijos metodas
    10 - 4 balsai (-ų)
Trianguliacijos metodas. (2016 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/trianguliacijos-metodas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:28