Tropai ir retorinės figūros


Retorines figuros pavyzdziai. Tropai pavyzdziai. Stilius tropas. Kas yra retorines figuros. Retoriniu figuru pavyzdziai. Stiliaus figūros pavyzdžiai. Tropai kalboje.

Lietuvių analizė. R. Baranauskienės stilistikos paskaitoje teko girdėti tegininį, jog metafora tik laikinai užima tikrojo vardo vietą, o tropas katachrezė (gr. katachrēsis - piktnaudžiavimas, klaidingas pavartojimas) vartojamas trejopai 1) tuomet, kai tikrojo pavadinimo nėra kaip žinome, terminas „didmoterė“ neegzistuoja, tuo tarpu žygdarbį atlikusi moters turėtų turėtų būti vadinama ne didvyre, o „didmotere“ 2) taip pat, katachrezė vartojama tuomet, kai logiškai nesuderinamos prieštaringos sąvokos siekiamos sujungti, norint išplėsti žodžių reikšmes „aš žiauriai džiaugiuosi šia reforma“ – epitetas „žiauriai“ vartojamas vietoje įprasto „labai“, tačiau gretinami reikšme priešingi žodžiai „žiaurumas“ ir „džiaugsmas“ kelia nuostabą. “Normanas su savo žurnalistika nuvylė juodai – epitetas „juodai“ vėlgi vartojamas išreikšti didelį nusivylimą, tačiau šiame junginyje turi stiprų negatyvumo atspalvį 3) kuomet iš pirmo žvilgsio sunku nustatyti gretinimo pamatą „<>Juk meilės spaudai tai nėra”- meilė gali būti žmogaus skirta kitam žmogui, tačiau meilė negyvam objektui nėra norma. Na ir keisčiausia katachrezė „Buratinas tas politikierius“ – buratinas – tai animacinio filmo vaikams personažas – medinis berniukas, kuriam meluojant ilgėdavo jo nosis, šiuo atveju „politikas“ yra perdirbamas į „politikierius“ turint galvoje menkinimo motyvą. Taigi, tapatinant „buratiną“ su „politikieriumi“ – gauname „meluojantis menkysta, dirbantis politikoje“. R. Koženiauskienė tokią kalbinę manipuliaciją vadina kalbiniais žaidimas, pasireiškiančiais dažniausiai politikos bei žiniasklaidos srityse, kai žurnalistai tikisi išvengti teisinės atsakomybės ar negali tiesiogiai apšmeižti valdininkų - vietoje tiesiogiai pavartotų įžeidimų renkasi leksikos aktualizacijos variantus ar kitus okazinius darinius „sacharukai ir karaliai – paskutiniai Robinzonai“ bei „prichvatizatorius“ ar „valdžiažmogiai gandosklaidoje“. Apie Dainius.org tinklaraštyje vartojamus kalbos žaidimus kalbėsiu kitame skyriuje. Tęsdama tinklaraštyje vartojamų tropų analizę, išskiriu dar vieną tropų atmainą – metonimiją (gr. metonimia – vardo keitimas), kurią K. Župerka įvardija, kaip reikšmės perkėlimu pagal ryšį. Pagrindinis pastarąją atmainą nuo metaforos skiriantis bruožas – žodžio reikšmės perkėlimas erdvės, laiko, priežasties, medžiagos ir kitais ryšiais „Seime balsuoja kaklaraiščiai ir iškirptės“. Dažniau tekste susiduriama su metonimijos atmaina – sinekdocha (gr. synekdochē – sutalpinimas, vartojimas ne pagal apimtį), kuri dalijasi į vis


Remiantis I. Smetonienės įžvalgomis, meninių bei publicistinių tekstų kūrėjai teikia pirmenybę toms kalbos priemonėms, kurias sudaro žodžio, jo formos ar pasakymo pavartojimas perkeltine reikšme (t.y. tropu). „Žodžių vartojimas perkeltine reikšme – tai pirmiausia jų semantikos plėtimas ir kalbos turtinimas“ (Pikčilingis 1975:318). Konkretaus tropo pasirinkimą lemia jo paskirtis, kuomet reikalinga vieną reiškinį aiškinti kitu. Profesionaliai valdant minėto aiškinimo subtilybes įmanoma paveikti adresatą: įteigiant jam norimą požiūrį, sudominant ar paskatinant imtis konkrečių veiksmų.

Tropai ir retorinės figūros. (2013 m. Spalio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/tropai-ir-retorines-figuros.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:01