Trumpalaikės atminties apimties tyrimas


Psichologijos laboratorinis darbas. Trumpalaikės atminties apimties tyrimas.


Atmintis yra vienas iš psichologijos tyrimo objektų, ši sąvoka apima individo gebėjimą įsiminti informaciją, ją išlaikyti, sisteminti ir prireikus vėl grąžinti į sąmonę. Atmintis yra skirstoma į: jutiminę, trumpalaikę ir ilgalaikę. Plačiau nagrinėsime trumpalaikę atmintį.

Informacija iš jutiminės atminties (pateikus dirgiklį) yra apdorojama ir aukštesnieji smegenų centrai „nusprendžia“ ar ši informacija yra naudinga, jei taip, tuomet ji pasiekia trumpalaikę atmintį ir yra laikoma ten maždaug 20-30 sekundžių. Trumpalaikės atminties galimybės yra ribotos, G. Milleris teigia , kad joje telpa 7±2 informacijos vienetai. Psichologijoje šis reiškinys vadinamas „magiškuoju septynetu plius minus du“. Trumpalaikės atminties apimtis gali būti nustatyta pateikus sąrašą raidžių, skaitmenų ar žodžių ir tuoj pat po šių stimulų pateikimo paprašius tiriamųjų atkurti stimulus ta pačia pateikimo tvarka (Jusienė, Laurinavičius, 2007). Atkurtų stimulų skaičius trumpalaikėje atmintyje gali variuoti, dažniausiai padidėti struktūruojant elementus, t. y. koduojant juos į didesnius informacijos vienetus. Struktūravimas galimas tada kai yra aktyvuojama ilgalaikėje atmintyje esanti informacija, kai mes bereikšmius elementus sujungiame į prasminius, ilgalaikėje atmintyje saugomus, didesnius vienetus (Martišius, 2006).

Manoma, jog trumpalaikė atmintis turi savybę geriau išlaikyti informaciją, kuri yra pateikiama garsu, nei vaizdu, taip pat, teigiama, jog geriau prisimenami skaičiai nei raidės (Jusienė, Laurinavičius 2007). Šiuos teiginius patvirtina W. A. Wickelgren atliktas tyrimas. Tiriamųjų užduotis buvo prisiminti kuo daugiau išgirstų raidžių. Išanalizavus rezultatus, susumavus dažiausiai pasikartojančias klaidas, buvo nustatyta, jog tiriamiesiems daugiausiai sunkumų kilo prisimenant ir atkuriant raides, kurios turėjo panašų skambesį, pazydžiui, d ir t. Tyrimo rezultatai verčia manyti, kad trumpalaikėje atmintyje informacija yra koduojama garsu. Šią išvadą taip pat patvirtina R. Conrad atliktas tyrimas, kai tiriamiesiems informacija (raidės) buvo pateikiama vaizdu ir garsu. Tiriamiesiems reikėjo prisiminti raides tokia pačia, kaip ir pateikimo tvarka. Nepaisant to ar raidės buvo pateikiamos garsu ar vaizdu, rezultatus sąlygojo garsų panašumas (Martišius, 2006).

Svarbu paminėti, kad įtaką informacijos atsiminimui turėjo vieta elementų eilėje. Paprastai paskutinieji ir pirmieji elementai iš sąrašo informacijos, kurią reikia įsiminti yra prisimenami geriau nei vidurinieji (Myers, 2000). Pirmuosius elementus yra lengva pakartoti, susidaro palankesnės sąlygos šiems elementams pereiti į ilgalaikę atmintį, nei vėliau pateiktiems. Paskutinieji elementai atsimenami geriau dėl tos priežasties, jog jie yra atgaminami iš trumpalaikės arba kitaip sakant veikiančiosios atminties (Martišius, 2006).

Trumpalaikės atminties apimties tyrimas. (2015 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/trumpalaikes-atminties-apimties-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:25