Tuberkuliozės gydymas


Medicinos referatas. Įvadas. Istorinė tuberkuliozės apžvalga. Kaip plinta tuberkuliozė. Tuberkuliozės mikobakterijų (tm) savybės. Tuberkuliozės patologinė anatomija. Pirminė tuberkuliozė. Regresuojantis pirminis kompleksas. Progresuojantis pirminis kompleksas. Hematogeninė tuberkuliozė. Antrinė tuberkuliozė. Tuberkuliozės diagnostika. Ligos gydymas. Išvados. Šaltiniai.


Tuberkuliozės gydymas iš pagrindų pasikeitė, kuomet atsirado prieštuberuliozinių vastų. Tuomet plačių tuberkuliozės chirurginio gydymo vaidmuo buvo ribotas. Atrodė kad bus galutinai išspręsta plaučių tuberkuliozės problema, sustabdytas jos plitimas. Tačiau per pastarąjį dišimtmetį sergamumas plačių tuberkulioze padidėjo, atsirado komplikuotų jos formų. Tam reiškiniui įtakos turėjo vaistų atsparumo problema. Ypač sudėtingas tuberkuliozės gydymas tampa, kai pasireiškia dauginis atsparumas vaistams. Dar ir šiandien atliekamos seniu taikytos operacijos, jei tuberkuliozės antibakterinis gydymas laikomas nesėkmingu.

Tuberkuliozė yra viena labiausiai paplitusių ir viena seniausių žmonijos ligų. Archeologų iškastuose žmonių kauluose randama pakitimų, kurie rodo, kad jau prieš keliolika tūkstančių metų žmonės sirgo tuberkulioze. Įvairių tautų senovės raštuose kartas nuo karto minima ši liga.

Nuolat buvo papildoma tuberkuliozės simptomatologija, buvo kuriami nauji gydymo būdai, mėginama apsaugoti sveikus žmones nuo apsikrėtimo. Gydytojai jau neabejojo, kad ši liga užkrečiama, tačiau buvo neaišku, kokiais keliais užkratas patenka į žmogaus organizmą. Visai nebuvo ištirta tuberkuliozės patologinė anatomija, nes tais laikais buvo draudžiama skrosti mirusius žmones.

Tik nuo XVII a. pradėjus patanatomiškai tirti mirusius nuo tuberkuliozės ligonius, gydytojai sukaupė daugiau žinių apie šios ligos morfologinius pakitimus.

Tuberkuliozės moksle naują epochą pradėjo prancūzų klinicistas ir patologas T. Lenekas (1781-1826), aprašęs dvi pagrindines šios ligos formas.

T. Lenekas tyrė sergančius tuberkulioze ligonius klinikoje ir skrodė mirusius, tokiu būdu palygindamas klinikinius duomenis su organų patanatominiais pakitimais. Jis pirmasis pavadino džiovą tuberkulioze.

1882 m. R. Kochui pavyko rasti tuberkuliozės lazdelę ir įrodyti, kad ji dauginasi visuose tuberkuliozės apimtuose audiniuose. Išskyręs gryną tuberkuliozės mikobakterijų kultūrą.

XIX a. pabaigoje, R. Kochui atradus tuberkuliozės mikobakteriją ir vystantis mikrobiologijai, tuberkuliozės moksle atsirado imunobiologinė kryptis. Kad lengviau būtų išaiškinti tuberkuliozinę infekciją, 1907 Kochopagamintą tuberkuliną Pirkė pasiūlė naudoti odosmėginiams. Tuo jis nustatė tuberkuliozės alergijos fenomeną, vaidinantį svarbų vaidmenį, diagnozuojant šią ligą.

Tuberkuliozės gydymas ilgą laiką nekito – iš esmės jis buvo simptominis: higieninis ir dietinis režimas, klimatiniai faktoriai, sanatorinis gydymas.

Nuo XX a. pradžios tuberkuliozė pradėta gydyti ir chirurginiais metodais. Vienais jų buvo siekiama betarpiškai paveikti patologinį židinį, kitais – suspausti nesveiką plautį ar jo dalį.

1924 m. Lietuvoje įkurta labdaringa “Kovos su džiova“ draugija, kuri per 15 metų pajėgė įsteigti vos keletą tuberkuliozės dispanserių ir keliolika draugijos skyrių.

Kovos su tuberkulioze organizavimas iš pagrindų pakito, atkūrus Lietuvoje tarybinę santvarką. Jau pirmaisiais tarybiniais metais beveik dvigubai padidėjo lovų skaičius ligoninėse ir sanatorijose, buvo steigiami tuberkuliozės dispanseriai ir kabinetai.

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2589 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 65 KB
  • Tuberkuliozės gydymas
    10 - 7 balsai (-ų)
Tuberkuliozės gydymas. (2015 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/tuberkuliozes-gydymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:18