Tūlos kelias


Lietuvių skaidrės.

Tūlos kelias. Apylinkės. Užupis. Tūlos namai. Užupio tiltai. Morgas. Bekešo ir Panoniečio kalnas. Bernardinų kapinės. Klinikų gatvė. Vilnelė. Rusų cerkvė. Senamiestis. Bernardinų bažnyčia. Čiurlionio namai. Aušros vartai. Kavinė „Daina“. Gedimino pilies papėdė. Antakalnio apylinkės. Petro ir povilo bažnyčia. Olandų gatvė. Markučių kalvos. Laidojimo rūmai. Kavinė „Rytas“. Vasaros. Drugelių kapinės. Kitos vietos.


Jurgio Kunčino romane „Tūla“ visas veiksmas vyksta Užupyje, Antakalnyje, Naujojoje Vilnioje ir užsienyje.

Didžiausią romano dalį sudaro veiksmas Užupyje, įvairiausiose šios respublikos vietose.

Romane yra dažnai minimi du pagrindiniai Užupio tiltai – senasis ir modernusis. Šie du tiltai yra labai svarbūs, kadangi pagrindinis veikėjas ir jo mylimoji Tūla dažnai jais vaikščiodavo.

Viename iš epizodų autorius labai aiškiai aprašo morgą. Deja, šis pastatas jau yra nugriautas, vietoje jo pastatyti gyvenamieji namai. „Negyvėlių namai – bjaurus silikatinių plytų pastatėlis, visuomet aklinai uždarytas, iki pusei baltais dažais nuteptais langais. Morgas.“.

Šis kalnas turi svarbią simbolinę reikšmę. Pagrindinis veikėjas ir Tūla, per jų paskutinį susitikimą po septynerių metų nesimatymo, čia patyrė labai intymių akimirkų. Jų kūniškos meilės išraišką autorius labai vaizdžiai, net hiperbolizuotai apibūdino. „Užlūžusį, šleivą šešėlį metu ir ant Bekešo bei jo karvedžio Vadušo Panoniečio kalno, kur tebekybo tas grasus, audros dulkių pritvinkęs debesis.“.

Vienas iš trumpų epizodų buvo šiose kapinėse. Pagrindinis veikėjas ir Tūla vaikščiojo po Užupį, užklydo į Bernardinų kapines, kai staiga jis pamatė, jog Tūla dingo. Jis vaikščiojo, jos ieškojo jos ir rado stovinčią prie gatvės. Suprato, jog jai pasireiškė amnezijos priepuolis.

Tūlos kelias. (2016 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/tulos-kelias.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:20