Turizmas. Geografinės kelionės ir atradimai.


Arabu keliones ir geografine patirtis. Kelionių atradimai. Turizmo ir kelionių geografija. Mesopotamijos gyventoju geografinis akiratis. Senoves kinijos atradimai. Naujausios geografines keliones. Senoves indija.atradimai. Kelioniu raida senoves egipte. Geografijos keliones. Naujuju geografiniu atradimu kelioniu skaidres.

Turizmo referatas. Įvadas. Geografinis aplinkos suvokimas pirmykštėje bendruomenėje. Senovės rytų pasaulio kultūra, kelionės ir geografiniai atradimai. Senovės Kinija. Senovės Indija. Mesopotamija. Senovės Egiptas. Antikinės visuomenės geografinis akiratis ir svarbesnės kelionės. Senovės Graikija. Normanai ir jų žygiai. Arabų kelionės ir geografinė patirtis (VII – XIV a. ). Geografinių žinių apie žemę daugėjimas viduramžiais ( XI–XV a. ).


Kosminių kelionių amžiuje pasiryžimas kalbėti apie žemės geografinį pažinimą gali pasirodyti pernelyg naivus. Tačiau tai daryti verčia nemažėjantis visuomenės domėjimasis savo planetos prigimtimi, jos gamtos paslaptimis, taip pat ir jos pažinimo keliais. Jūk nūdieniai žmogaus žygiai už žemės ribų yra daugiaamžių geografinių atradimų gimtojoje planetoje tęsinys.

Geografinis žemės pažinimas kupinas dramatinių ieškojimų, nužymėtas tūkstančių, o veikiausiai net milijonų žmonių gyvybių. Vergovinėje visuomenėje kelionės dažnai būdavo rengiamos, turint tikslą išžvalgyti bei užvaldyti gamtos turtus, užgrobti, pavergti svetimus kraštus; feodalinėje visuomenėje taip pat nestigo kelionių – karinių, diplomatinių, prekybinių ir kitokių. Kapitalizmui įsigalėjus, vyravo kelionės, kurių tikslas buvo kolonizuoti naujus kraštus.

Geografinės žemės pažinimo istorija yra neatskiriama visuomenės istorijos dalis, glaudžiai susijusi su bendra žmonijos raida. Todėl nei atskiros kelionės, nei naujų žemių atradimai, nei naujos kartografinės bei geologinės sąvokos nėra atsitiktinės.

Nauji geografiniai atradimai skatino transporto vystymą, pagyvino prekybą, o dėl to didėjo prekių paklausa, tobulėjo gamyba. Kelionių tikslai įvairiais laikais buvo skirtingi, vis kitos priežastys jas skatino. Geografinio žemės pažinimo istorijoje dar ilgai bus ir neįmintų mįslių. Dar ne kartą bus rašoma apie geografinę odisėjo kelionių išmintį, bus įrodinėjama, į kurią salą prie amerikos krantų pirmiausiai išsikėlė vienas iš garsiausių keliautojų ir atradėjų k. Kolumbas.

Geografijos istorija, kaip ir kitų mokslų istorija, kuriama ir mūsų dienomis. Nors geografijos mokslo raidoje ir yra laikotarpis, vadinamas didžiųjų geografinių atradimų vardu, bet šiandien manoma, jog tikrai dideli geogrtam tikras aplinkos pažinimas, matyt, buvo būdingas dar ledynmetyje, prieš 80 – 40 tūkstančių metų gyvenusiems paleolito mustjėrinės kultūros neandertaliečiams. Paleolito pabaigoje pirmykščių žmonių grupės įgijo didesnių darbo įgūdžių. Įdomu pažymėti, kad bene svarbiausias nuopelnas, kuriant žemdirbystę ir gyvulininkystę, priklauso moteriai. Apskritai, tobulėjant darbo priemonems, plečiantis gamybai, įsisavinat gamtą, plačiau ir aiškiau buvo suvokiama geografinė aplinka, gamtos reiškinių sezoniškumas, dangaus šviesulių kaita. Jau pripratęs prie šių dėsningumų, žmogus galėjo nuspėti nesudėtingus reiškinius – ateisiant pavasarį, prasidėsiant derejimo metą. Formavosi žemės ūkio ritmų kalendorius.

  • Turizmas Referatai
  • 2010 m.
  • 13 puslapių (3521 žodis)
  • Turizmo referatai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Turizmas. Geografinės kelionės ir atradimai.
    8 - 1 balsai (-ų)
Turizmas. Geografinės kelionės ir atradimai.. (2010 m. Rugsėjo 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/turizmas-geografines-keliones-ir-atradimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:01