Turizmo įtaka ekonomikai


Ekonomikos referatas. Įvadas. Turizmo sektoriaus koncepcija, poveikis ekonomikai ir plėtotė. Statistika. Turizmo grupavimas. Turizmo tipai (Theobald, 2007 Cooper, 2005). Taip pat dažnai sutinkamas turizmo grupavimas (Theobald, 2007). Turizmo poveikis įvairioms šalies ūkinio gyvenimo sritims, poveikio ekonomikai rodikliai. Turizmo poveikio ekonomikai rodikliai. Kultūros paveldas ir turizmas. Faktai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos Aktualumas: Prasidėjus naujiems techninių naujovių amžiams, turizmo rinka vis plečiasi į pačias įvairiausias šalis. Turizmas yra skatinamas įvairiai, grindžiamas šalies ištekliais: šalies gamta, kultūriniu kraštovaizdžiu, paveldu, tradicijomis, amatais ir įgudžiais, kultūriniais įvykiais ir renginiais, visu menu bei kultūra. Į ši procesą būtina įtraukti įvairios vadovavimo patirties vadyininkus ir vadovus, kad jie dalyvautų kartu formuodami uždavinius bei bendras strategijas jiems įgyvendinti. Toks užmojis reikalauja priimti sprendimus demokratiškai ir skaidriai. Norint , kad šalies ekonomika vystytusi ir augtų, yra būtinai tinkamai reguliuoti tam tikrus faktorius. Vienas svarbiausių yra turizmas. Turimas šalies ekonomikai padeda labai daug. Didžiosios šalys savo BVP ir kitus rodiklius didina pasitelkdami turizmo pramonę. Todėl svarbu, kad turizmas šalyje vyrauti, nes tai yra garantas, kad vartotojai atvažiuos į tavo šalį ir pirks produktą joje, keldami jos ekonomiką. Todėl šiame darbe bus aprašoma, kuo turizmas yra svarbus šalies ekonomikai bei kaip tai gali keistis.

Darbo problema: Kaip naują turizmas turi įtakos šalies ekonomikai.

Darbo objektas: Turizmo įtaka šalies ekonomikai.

Darbo tikslas: Aprašyti kaip turizmas veikia šalies ekonomiką.

Darbo uždaviniai:

Darbo tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir dokumentų internete analizė.

Nors tarptautinio turizmo, kaip organizuoto verslo, pėdsakų galima aptikti jau prieš gerą šimtmetį, o tarptautines keliones – dar anksčiau, tačiau iki 1950m. santykinai patikimi duomenys apie tarptautinius turistų srautus nebuvo renkami. Tuo metu apytikris tarptautinių turistų skaičius sudarė 25,3mln., o visos turistų išlaidos sudarė daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių. Vėlesnių dešimtmečių duomenys liudija besitęsiančią ir augančią turizmo plėtrą. 1960m. tarptautinių turistų skaičius išaugo iki 69,3 mln., o jų išlaidos pasiekė 6,9 mlrd. JAV dolerių; 1970 m. šie duomenys sudarė atitinkamai 159,7 mln. Ir 17,9mlrd.; 1980 m. – 284,8 mln. Ir 102,4 mlrd.; 1990 m. – 454,8 mln. Ir 255 mlrd. Nors 10-ąjį dešimtmetį ekonomikos augimas sulėtėjo EBPO šalyje, turistų skaičius kasmet perkodavo pusės milijardo lygį. 1995 m. 561 mln. Turistų išleido per 380 mlrd. JAV dolerių. Turizmo duomenys byloja precedento neturinčius faktus: netgi tada, kai pokario metų spartaus augimo tempai lėtėjo, turizmo išlaidos faktiškai augo. O pagal Pasaulio turizmo organizacijos prognozes, sudarytas pagal dabartines tendencijas, laukiama, kad 2010 m. bendras pasaulinis turistų skaičius bus virš milijardo (World Tourist Organization, 1991, 1997).

Tačiau nereikia galvoti, kad tarptautinio išvykstamojo turizmo vietos, kaip ir atvykstamojo turizmo vietos, taip pat tarptautinio turizmo išlaidos bei pajamos vienodai pasiskirsto visame Žemės rutulyje. Per pastaruosius trisdešimt metų daugiausia turistinių kelionių tarp Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos. Tarptautinių kelionių pastaruoju metu palyginti smarkiai padaugėjo Japonijoje ir Australijoje (OECD, 1986). Nors pastarojo meto duomenys rodo, kad nelygybė išlieka. 1994m. tik 2,5 proc. tarptautinių turistų keliavo iš Afrikos, 1,2 proc. iš Viduriniųjų Rytų ir 0,6 proc. iš Pietų Azijos. Iš Europos buvo 53 proc. visų tarptautinių turistų, o likusieji – iš Amerikos (daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Meksikos) ir Azijos (daugiausia iš Japonijos, Taivano ir Australijos). Panašios ir turistų išlaidos. Daugiau kaip 60 proc. visų turistų išlaidų tenka G7 grupės šalims, taip pat Austrijai, Belgijai ir Olandijai (World Tourist Organization, 1997).

Kultūros paveldo turizmas yra sparčiai augantis rinkos segmentas. Tyrimai rodo, kad pavyzdinis kultūros paveldo turistas išledžia 60 proc. daugiau nei poilsiautojas pleže. Tačiau tiesioginis kultūros paveldo uždarbis menkas. Tiks 6-10 proc. turisto dienos išlaidų tenka kultūros paveldo objektui, visa kita gauna už paveldo ribų veikiantys verslai.

Amerikoje pastebėta, kad kultūrinio turizmo vartotojai neša didesnę ekonominę naudą, nei tradicinio turizmo. Todėl derinant kultūrinį turizmą ir poilsinį turizmą kartu, atrandamas modelis. Šį metodą galima pastebėti Niagaros Krioklių valstybiniame parke, kur dėmesys pradedamas skirti istoriniams ir kultūriniams elementams. Taip pat įtraukiama ir populiarioji kultūra – atsiranda daug atrakcijų (pasiplaukiojimas laivu), naudojamas specialus apšvietimas kriokliams, fejerverkams, atsiranda daug parduotuvių, restoranų ir kitų papildomų paslaugų.

Lotynų Amerikoje ištirta, kad 93% atvažiuojančių turistų – kultūriniai turistai. Todėl pati Lotynų Amerika gali pasigirti daugybe išvystytų maršrutų. Atsiranda svarbi kultūrinio turizmo šaka – kulinarinis turizmas, kur skiriamas dėmesys sveikiems vietiniams maisto produktams ir vietinei maisto gaminimo technikai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4279 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Turizmo įtaka ekonomikai
    10 - 7 balsai (-ų)
Turizmo įtaka ekonomikai. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/turizmo-itaka-ekonomikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:53