Turizmo rinkodaros strategijos


Marketingo konspektas. Įvadas. Metodologija, informacijos šaltiniai. Lietuvos turizmo rinkos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė. Lietuvos turizmo infrastruktūros ir teikiamų paslaugų analizė. Apgyvendinimo infrastruktūra ir paslaugos. Viešojo maitinimo infrastruktūra ir paslaugos. Turizmo įmonių veikla. Turizmo informacijos infrastruktūra ir paslaugos. Pramogų ir verslo infrastruktūra. Turizmo viešojo sektoriaus institucijų valdymo sistema ir finansavimas. Lietuvos turizmo produktų analizė. Kultūrinis turizmas. Gamtos išteklių panaudojimas turizmo reikmėms. Aktyvaus poilsio turizmas. Sporto turizmas. Kaimo turizmas. Gydomasis turizmas ir spa. Piligrimų turizmas. Skatinamasis turizmas. Išskirtinių turizmo traukos centrų ir objektų identifikavimas ir stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė. Lietuvos i-iii lygio turizmo rinkų, nustatymas, apžvalga ir tendencijos. Lietuvos atvykstamojo turizmo i-iii lygio prioritetinių rinkų identifikavimas ir potencialo įvertinimas. Europos vieta pasaulinėje turizmo rinkoje. Lietuvos turizmo sektoriaus patrauklumas europos ir vidurio rytų europos regiono kontekste. Lietuvos i-iii lygio prioritetinių rinkų identifikavimas. I-iii lygio prioritetinių lietuvos turizmo rinkų plėtros potencialo nustatymas. Lietuvos pasiekiamumo vertinimas. Lietuvos turizmo produktų grupių konkurencingumas rinkose. Lietuvos kaip turizmo rinkos padėtis europos ir baltijos regione, tarptautinių turizmo tendencijų ir jų poveikio lietuvos turizmui nustatymas. Lietuvos turizmo tikslinės vartotojų grupės ir segmentai. Europos ir baltijos regionų potencialių vartotojų poreikiai ir elgsena. Europos ir baltijos regionų turizmo tiksliniai segmentai. Lietuvos turizmo produktų pagrindiniai konkurentai europos ir baltijos regionų rinkose. Lietuvos komunikacijos ir rinkodaros strategija. Lietuvos žinomumo vertinimas i-iii lygio rinkose. Lietuvos žinomumas i-iii lygio rinkose: vertinimo kriterijai ir metodai. Lietuvos žinomumo įvertinimas i lygmens rinkose. Lietuvos žinomumo įvertinimas ii lygio rinkose. Lietuvos žinomumas iii lygio rinkose. Apžvalga ir rekomendacijos. Lietuvos paminėjimų specializuotoje turizmo žiniasklaidoje skaičius. Lietuvos turizmo rinkodaros ir komunikacijos strategijos prielaidos. Lietuvos ir užsieniečių šalies vertinimo analizė. Lietuvos konkurentai: prekės ženklai, tikslinės grupės, rinkodaros strategijos. Turizmo rinkodaros tendencijos, jų taikymas lietuvos turizmo rinkodarai. Lietuva artimiausių konkrečių kontekste. Lietuvos turizmo p


Visa ši informacija, drauge su tokiais papildomais šaltiniais kaip interneto paieškos sistemos, padedančios nustatyti kaip aktyviai tam tikrose rinkose ieškoma Lietuvos vardo bei prielaidos, tarptautiniais rinkodaros ekspertais, padedančiais įvertinti konkurencinę aplinką ir identifikuoti Lietuvos kaip turizmo rinkos vietą regiono kontekste.

Darbe naudotasi statistine informacija iki 2007 metų imtinai ir tik išskirtiniais atvejais, esant prieinamai 2008 m. statistiniams duomenims ar informacijai, buvo remiamasi būtent ja. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarųjų metų apibendrinti statistiniai duomenys buvo prieinami tik sausio-rugsėjo mėnesių. Apibendrinant, rengiant Lietuvos turizmo prekės ženklo įtvirtinimo turizmo rinkose strategiją, naudotasi tiek pirminiais statistiniais šaltiniais, tiek įvairiomis atliktomis Lietuvos ar tarptautinėmis studijomis, informacija iš nepriklausomų šaltinių bei ekspertiniu vertinimu.

Pirmojoje darbo dalyje yra pateikiama Lietuvos turizmo infrastruktūros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau - SSGG) analizė, apimant apgyvendinimo, maitinimo, kelionių organizavimo, informacijos turistams teikimo tinklus, pramogas bei kitas turizmo paslaugas. Taip pat pristatoma atlikta turizmo produktų ir paslaugų SSGG analizė, apžvelgiant kultūrinio, aktyvaus, kaimo, gydomojo ir SPA, skatinamojo, piligrimų, sporto, verslo, rekreacinio ir kt. turizmo rūšių infrastruktūrą ir paslaugas; išskirti ir įvertinti iki 15 turizmo traukos centrų ir objektų, atlikta jų SSGG analizė.

Kiekvieno skirsnio pabaigoje pateikiamas trumpas apibendrinimas bei išvados, į kurias bus atsižvelgiama formuojant strateginę Lietuvos prekės ženklo įtvirtinimo turizmo rinkose poziciją.

Svarbiausi apgyvendinimo sektorių Lietuvoje apibūdinantys rodikliai yra bendra apgyvendinimo įmonių infrastruktūra, paslaugas teikiančių įmonių veiklos rodikliai, užsienio turistų pasiskirstymas pagal šalis, apsistojimo trukmė ir vienos dienos išlaidų struktūra.

2005-2007 metų laikotarpiu bendras apgyvendintų svečių skaičiaus augimas buvo didesnis nei svečių iš užsienio skaičiaus augimas. Tai rodo, kad gerėjančius apgyvendinimo įmonių veiklos rodiklius labiau įtakoja vietos, o ne atvykstamasis turizmas.

2005-2007 metų laikotarpiu Lietuvos apgyvendinimo įmonių skaičius bei visi pagrindiniai jų veiklos rodikliai augo. Nagrinėjamu periodu bendras apgyvendinimo įmonių skaičius padidėjo 12,8 proc., bendras numerių jose skaičius – 6,4 proc., bendras vietų jose skaičius – 9,2 proc., bendras apgyvendintų svečių skaičius – 34,3 proc., apgyvendintų svečių iš užsienio skaičius - 24,6 proc. Gerėjančius apgyvendinimo rodiklius labiausiai įtakojo apgyvendinimo paslaugų kokybės gerėjimas bei paslaugų įvairovės didėjimas.

Nepaisant gerėjančių apgyvendinimo viešbučiuose rodiklių, šiame ekonomikos segmente stokojama jaunimo nakvynės namų, turistinės klasės viešbučių. Taip pat trūksta kitų pigaus apgyvendinimo galimybių, tokių kaip kempingai, turistinės stovyklos. Kaimo vietovėse viešbučių stygiaus problemą dalinai išsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjai. Kita vertus, kaimo turizmo sektorius pritraukia santykinai nedidelį užsienio turistų skaičių, todėl ženkliai neprisideda prie pigesnio apgyvendinimo užsienio turistams rinkos segmento augimo.

Svarbi apgyvendinimo sektoriaus problema Lietuvoje yra ryškus sezoniškumas. 2007 metais apgyvendinimo įstaigų paslaugomis birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais naudosi atitinkamai 204,0 tūkst., 238,2 tūkst. ir 255,0 tūkst. klientų, tai yra 2-2,5 karto daugiau klientų nei sausio, vasario ir kovo mėnesiais.

Vertinant viešbučių rodiklius pagal kategorijas, Lietuvoje dominavo trijų, keturių ir dviejų žvaigždučių viešbučiai, sudarę atitinkamai 39,5 proc., 19,1 proc. ir 18,5 proc. visų Lietuvos viešbučių. Tik 5,8 proc. visų Lietuvos viešbučių 2007 metais buvo akredituoti viena žvaigždutė, tai parodo pigių viešbučių trūkumą Lietuvoje.

Turizmo rinkodaros strategijos. (2013 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/turizmo-rinkodaros-strategijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:53