Turto apskaita kursinis darbas


Apskaitos kursinis darbas.

Įvadas. Turto apskaita teorinė apžvalga. Turto esmė ir klasifikacija. Nematerialus ilgalaikis turtas ir jo apskaita. Nematerialaus turto amortizacija. Ilgalaikio materialaus turto samprata ir klasifikavimas. Ilgalaikio materialaus turto įsigijimas. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina. Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas. Turto eksploatavimo, rekonstravimo ir remonto išlaidų apskaita. Ilgalaikio materialiojo turto netekimo apskaita. Turto nuvertėjimas. Ilgalaikio turto apskaitos registrai. Finansinio turto samprata ir reikšmė. Trumpalaikio turto esmė. Atsargų klasifikavimas ir įsigijimo savikaina. Atsargų įkainojimas. Atsargų apskaitos metodai. Grynoji atsargų galimo realizavimo vertė. Trumpalaikių skolų įmonei apskaita. Praktinė dalis. Uab ,,Moto“ finansinės ataskaitos. Bendrasis žurnalas. Pelno nuostolių ataskaita. Balansas. Literatūros sąrašas. Pagrindinės sąvokos.


Tikslas: Išanalizuoti turto apskaitą pasirinktoje įmonėje teoriniu ir praktiniu aspektu bei pateikti išvadas.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti turto apskaitos analizę teoriniu aspektu;

Praktiškai išanalizuoti pasirinktos įmonės turto apskaitą.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, interneto duomenų analizė.

Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos valdo didesnį ar mažesnį turtą, kurio efektyvus panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę, tai – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės. Kadangi įmonės turtui priskiriama daug vertybių, jas galima lengvai suskirstyti į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.

Turto sunaudojimas per laikotarpį, kurio metu uždirbamas pelnas (per metus), yra svarbiausias šios turto grupės išskyrimo požymis, bet ne vienintelis.

Tas pats turtas vienai įmonei gali būti labai reikšmingas, o kitai - sudaryti tik mažą įmonės turto dalį. Todėl vienoje įmonėje toks pats turtas gali būti laikomas ilgalaikiu (apskaitant nusidėvėjimą), kitoje - trumpalaikiu, kurio visa vertė nurašoma į vieno ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Tam turi įtakos įmonės turto dydis ir jos veiklos pobūdis. Todėl įmonės dažniausiai sumą nusistato pačios (biudžetinėms įstaigoms minimalią ilgalaikio turto vertę nustato Vyriausybė).

Turtą galima suskirstyti pagal piniginę bei materialinę išraiškas. Pirmuoju atveju turtas gali būti piniginis ir ne piniginis.

Pagal vaidmenį įmonės veikloje turtas skirstomas į:

Tik naudojamas ilgalaikis turtas kuria pridėtinę vertę ir efektyviam jo naudojimui įmonės vadyba turi skirti ypatingą dėmesį.

Pagal panaudojimą ilgalaikio turto klasifikavimas pateiktas 2 paveiksle.

Materialus turtas yra apčiuopiamas, jį galima paliesti, jis turi fizinę formą ir vertę.

Įmonė gali turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba riboti teisę juo naudotis kitiems. Kontrolės svarba yra ta, kad turi teisę gauti ekonominę naudą ir riboti jos vartojimą. Galimybę kontroliuoti nematerialųjį turtą (pvz. logotipas, patentai, licencijos) ir jo ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis.

Nematerialusis turtas – identifikuojamas kaip nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos, o jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina tiksli ir yra ne mažesnė už įmonės nustatytąją minimalią.

Nematerialusis turtas turi tokius svarbiausius požymius:

Nematerialusis turtas gali būti mainomas. Mainais į išleidžiamus nuosavybės vertybinius popierius gauto nematerialaus turto įsigijimo savikaina – tikroji jų vertė, į kurią įskaitomos ir tiesioginės su šiuo procesu susijusios išlaidos. Tuo atveju, jei mainant nežinoma turto vertė, o įsigyjamas tokios pat ar panašios paskirties bei vertės nematerialusis turtas, įsigijimo savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Kitas atvejis, jei sudarant mainų sutartį, turto vertė nenurodyta ir mainomas nepanašus turtas, jo įsigijimo savikaina lygi atiduodamo turto tikrajai vertei, įvertinus su šiuo procesu susijusiąs išlaidas. Mainomo turto tikroji vertė gali būti didesnė arba mažesnė už balansinę, tas skirtumas atitinkamai pripažįstamas pelnu ar nuostoliu.

Jei sudarius mainų sandorį atsiskaitoma turtu ar pinigais, įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina lygi mainų sutartyje nurodytai vertei, o jei ji nenurodyta – atiduoto turto tikrajai vertei, pakoreguotai kiekviena gauta (gautina) ar sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, pridėjus visas su mainais susijusias išlaidas ir gauto turto paruošimo naudoti išlaidas.

Ilgalaikio turto apskaitos organizavimo būdą pasirenka pati įmonė. Įsigytam ilgalaikiam turtui apskaityti rekomenduojami tokie pagrindiniai dokumentai: Nematerialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas, Ilgalaikio turto apskaitos kortelė ir Nematerialiojo turto registracijos knyga.

Kadangi nematerialusis ilgalaikis turtas bus naudojamas keletą ataskaitinių laikotarpių, tai šio turto, kaip ir materialiojo ilgalaikio turto, vertė turi būti paskirstoma proporcingai numatomam naudojimo laikui. Vienoms nematerialiojo turto rūšims nesunku nustatyti būsimą naudojimo laiką, o kitoms to padaryti praktiškai neįmanoma. Todėl nematerialiojo turto naudojimo laikas yra nustatomas bendru susitarimu ar valdžios organų nutarimuose. Lietuvoje nustatyta, kad ilgalaikio nematerialiojo turto savikaina amortizuojama per visą šio turto naudojimo laiką, bet ne ilgiau kaip per penkerius metus.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (6587 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 307 KB
  • Turto apskaita kursinis darbas
    10 - 9 balsai (-ų)
Turto apskaita kursinis darbas. (2016 m. Vasario 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/turto-apskaita-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:41