Turto sampratos raida


Ekonomikos referatas. Įvadas. Turto samprata senovės graikijoje. Turto samprata senovės romoje. Turto samprata viduramžiais (ankstyvieji ir vėlyvieji viduramžiai). Merkantilistų požiūris į turtą. Turto samprata klasikinės politinės ekonomijos formavimosi laikotarpiu. Turto samprata klasikinės politinės ekonomijos formavimosi laikotarpiu prancūzijoje. Fiziokratų požiūris į turtą. Turto samprata klasikinės politinės ekonomijos teorijoje. Turto samprata klasikinės politinės ekonomijos evoliucijos laikotarpiu. Išvados.


Tyrimo aktualumas: savo darbui pasirinkome nagrinėti turto sampratą, nes turtas yra labai svarbus kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas asmuo turtą supranta vis kitaip, kiekvienas iš mūsų galime pateikti vis kitokią turto sąvoką, nes turime skirtingas vertybes ir skirtingus daiktus priskiriame turtui pagal save. Mums labai aktualu suprasti kaip senovėje buvo vertinami daiktai ir kas buvo laikoma svarbiausiu turtu tuo metu. Išsiaiškinę turto raidą mes galėsime palyginti kaip keitėsi žmonių vertybės ir mąstymas iki šių laikų.

Darbą sudaro 10 skyrių, kiekviename iš jų aptariama skirtingo laikotarpio turto samprata nuo Senovės Graikijos iki šių dienų.

Toliau analizuojant turto sampratos raidą, svarbu pažvelgti į tai, kaip romėnai suvokė turtą. Romėnų teisininkai neformuluodavo abstrakčių sąvokų, nesiekė pateikti apibendrintų tam tikrų teisinių reiškinių sampratų, tiesiog konkrečiam reiškiniui sukurdavo sąvoką ir ją sėkmingai vartodavo. Todėl romėnų teisėje nerasime apibendrintos „turto“ sąvokos, nes tam nebuvo poreikio. Romėnų teisėje plačiai vartojamas terminas res turėjo keletą reikšmių, bet dažniausiai šis terminas reiškė savarankišką materialų objektą, tinkamą naudoti ūkinėje veikloje, turintį savo turtinę vertę ir prieinamą žmogui, t. y. daiktą. Kitaip tariant, res romėnų teisėje – tai bet koks turtas, priklausantis tiek gyvajai, tiek negyvajai gamtai. Romėnų teisėje res sąvoka apėmė ne tik materialius daiktus, bet ir turtines teises, teisinius santykius, kadangi šie objektai romėnų buvo prilyginami daiktams. Romėnų teisės terminas res neapėmė turtinių įsipareigojimų ir teisių, susijusių su asmeniu, kurios negalėjo būti perleidžiamos. Todėl romėnams terminas res reiškė tik asmens turto aktyvą, t. y. turtines teises, daiktus, priklausančius asmeniui nuosavybės teise . Taigi turtas nuo romėnų teisės laikų buvo suprantamas kaip asmens nuosavybė, t. y. tie objektai (turto vienetai), kurie priklauso asmeniui, todėl turto ir nuosavybės sąvokos, nors ir nebūdamos tapačios, yra glaudžiai susijusios. Kalbant apie turto formas ir rūšis šiuolaikinėje privatinėje teisėje svarbi ir įdomi romėnų teisėje įtvirtinta daiktų klasifikacija į res corporales ir res incorporales (materialius ir nematerialius daiktus). Romėnai šią daiktų klasifikaciją grindė galimybe paliesti tam tikrą objektą, jei objektą buvo įmanoma paliesti, t. y. tai buvo materialaus pasaulio objektas, tokie daiktai buvo vadinami res corporales (kūniškieji daiktai); o tie objektai, kurių paliesti buvo neįmanoma, ir kurie buvo abstraktūs objektai, egzistuojantys kaip teisinė fikcija, buvo vadinami res incorporales (nekūniškieji daiktai).

TURTO SAMPRATA VIDURAMŽIAIS (ANKSTYVIEJI IR VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI)

Krikščionišką požiūrį į turtą bei nuosavybės sampratą paremtą šventojo rašto teiginiais galima apibendrinti taip:

Pinigus jis laikė turto kaupimo priemone ir ragino, kad šį vaidmenį atliktų monetos iš aukso ir sidarbro.

Taigi turtas, jo nuomone, yra prekių, turinčių vertę visuma.

MERKANTILISTŲ POŽIŪRIS Į TURTĄ

Merkantilistai išskyrė cirkuliacijos (prekybos ir skolinimo) sferą, kaip svarbiausią kaupiant turtą. Iš esmės merkantilizmo doktrina apsiribojo praktinėmis rekomendacijomis kaip kaupti privatų ir nacionalinį turtą. Merkantilistai, kurdami ekonomikos teoriją, ieškojo ekonominių dėsningumų prekybos ir pinigų cirkuliacijos sferoje, tačiau mažai domėjosi pačia gamyba. Merkantilizmas atstovavo ekonominį mokymą, atitikusį tokią kapitalizmo vystimosi stadiją, kai vyravo prekybinis kapitalas, o pramoninis kapitalas dar tik pradėjo plėtotis.

Ankstyvųjų merkantilistų veikaluose auksas tapatinamas su turtu.

TURTO SAMPRATA KLASIKINĖS POLITINĖS EKONOMIJOS FORMAVIMOSI LAIKOTARPIU

Jis taip pat teigė, kad šalis, kurioje daugiau gyventojų yra ir turtengesnė, nei ta, kuri mažai apgyvendinta. Taip pat jis pabrėžė tai, kad turtingumas priklauso ir nuo dirbančiųjų skaičiaus.

TURTO SAMPRATA KLASIKINĖS POLITINĖS EKONOMIJOS FORMAVIMOSI LAIKOTARPIU PRANCŪZIJOJE

Jo nuomone tikslingi yra tik tie mokesčiai, kurie skatina ūkio plėtrą ir neprieštarauja jo prigimčiai. Jis siūlė apmokestinti ne vargšus, o turtinguosius. Jo manymu tada vargšai praturtės ir jų vartojimas padidės, kuris didins šalies turtingumą.

FIZIOKRATŲ POŽIŪRIS Į TURTĄ

TURTO SAMPRATA KLASIKINĖS POLITINĖS EKONOMIJOS TEORIJOJE

TURTO SAMPRATA KLASIKINĖS POLITINĖS EKONOMIJOS EVOLIUCIJOS LAIKOTARPIU

Supaprastinus turto apibūdinimą, jis buvo suvokiams kaip rinkoje perkamų ir parduodamų gėrybių suma.

Kiekvienu pasaulio raidos laikotarpiu turtas buvo suvokiamas skirtingai. Kiekvienu laikotarpiu, skirtingi mąstytojai skirtingai suprato turtą. Tame galime įžvelgti turto samprotos raidą ir jo pokyčius iki mūsų laikų. Senovės Graikijoje buvo smerkiamas turtėjimas, jis buvo laikomas nepageidautinu. Senovės Graikojos mąstytojas Aristotelis išskyrė natūrinį ir piniginį turtą. Senovės Romoje turtu buvo laikomi materialūs daiktai, bet taip pat ir turtinės teisės, teisiniai santykiai, kadangi šie objektai romėnų buvo prilyginami daiktams. Viduramžiai buvo smerkiamas požiūris turėti daugiau turto nei yra reikalinga mūsų pragyvenimui. Taip pat Viduramžių mąstytojai teigė, kad turtą sukuria žmonių darbas. Vėlyvaisiais viduramžiais pinigų kaupimas dar labiau didino turtą. Ibn-Chaldun'o nuomone turtas yra prekių turinčių vertę suma. Merkantilistų požiūriu turtą sudaro auksas ir brangenybės, taip pat žemė, pastatai ir kitos vartojamąją vertę turinčios prekės. Taip turto samprata keitėsi ir toliau iki mūsų laikų. Šiuo metu turtas yra suvokiamas, kaip ištekliai, naudojami žmonių ir visuomenės gerovei. Teisine prasme turtas yra visos turimos teisės, teisiniai reikalavimai bei turtiniai įsipareigojimai, jų visuma. Šiuo metu turtas yra klasifikuojamas pagal pagal išraiškos formą - materialus ir nematerialus; ilgalaikis ir trumpalaikis; pagal nuosavybės teisinius santykius – privatus, viešasis, klubinis ir visuomenės turtas. Pinigai yra laikomi turto išraiškos forma.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (6400 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Turto sampratos raida
    10 - 10 balsai (-ų)
Turto sampratos raida. (2015 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/turto-sampratos-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:21