Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybė Lietuvoje


Aplinkos referatas. Įvadas. Kas yra tvarus vartojimas ir kuo jis svarbus ? Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas. Kas yra tvari gamyba ir kokie yra jos pagrindiniai principai. Ko Lietuva gali pasimokyti iš kitų Europos valstybių. Tvari energijos gamyba ir vartojimas Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo uždaviniai:

Taigi, tvari produkcija gali padėti pasiekti itin gerų rezultatų, nes jos metu darbuotojai dirba geresnėmis darbo sąlygomis, nei įprastai, kur kas mažiau teršiama aplinka ir be abejo vartotojas gauna sveikesnį produktą. Svarbu yra tai, kad visi suvoktų tvarios gamybos privalumus, nes tokiu atveju gamyba taps mažiau teršianti, o visuomenė gaus sveikesnius produktus.

Remdamasis diskusijos „Tausojantis vartojimas, tausojanti gamyba, tausojantis žemės ūkis ir žuvininkystė – tvaraus augimo ištakos“ medžiaga trumpai apžvelgsiu ir pakomentuosiu, kokios perspektyvos galimos Lietuvoje tvarios gamybos ir vartojimo srityje.

Diskusijoje kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, buvo remtasi Airijos ir Ispanijos pavyzdžiais. Airijoje buvo išskirtas atskira prioritetas – ekologiška energija. Tokiu būdu buvo siekiama ne tik padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau ir gerokai sumažinti išlaidas energijai gauti, bei išmetamą CO2 kiekį. Antroji prioritetinė priemonė yra atsinaujinantys/alternatyvūs energijos šaltiniai, tačiau manau, jog šioje srityje Lietuva yra išties toli pažengusi. Šioje srityje galima paminėti vėjo jėgaines, saulės kolektoriais išgaunamą energiją, hidroelektrines. Kalbant apie atsinaujinančią energiją, mano nuomone, kitos valstybės taip pat turi ko pasimokyti iš Lietuvos.

Ispanijos pavyzdys kur kas ambicingesnis. 2011 m. Barselonos provincijoje buvo siekiama įgyvendinti tvarios gamybos įgyvendinimo planą, kuris apėmė 105 savivaldybes ir 4,5 mln. gyventojų. Tokia iniciatyva buvo siekta sumažinti CO2 išmetimą į aplinką. Šis planas apima energijos vartojimo efektyvumo viešuosiuose pastatuose, saulės kolektorių ant stogo įrengimo bei centralizuoto šildymo ir aušinimo sistemų modernizavimo veiklas. Viso projekto sąmata siekia 500 mln. eurų. Mano nuomone, Lietuvoje toks projektas irgi visiškai įmanomas, tačiau ko gero logiškiausias jo įgyvendinimas būtų didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai), nes mažesniuose miesteliuose paprasčiausiai neatsipirktų, nes juose ir taip yra gerokai mažesnės energijos sąnaudos lyginant su didmiesčiu.

Iš tiesų man labai patiko diskusijoje pateiktas tvaraus transporto Airijoje pavyzdys:

Jeigu pavyktų tokį planą įgyvendinti Lietuvos didžiuosiuose miestuose, būtų išvengta didelių kamščių didmiesčiuose, ypač piko metu. Taip pat būtų skatinamas žmonių sąmoningumas, o pritaikius kainų reguliavimo politiką būtų ne tik papildytas valstybės biudžetas, bet ir rūpinamasi aplinkos švara. Didieji miestai papildę savo miesto viešojo transporto priemonių parką ekologiškesnėmis priemonėmis prisidėtų prie oro užterštumo mažinimo. Vilniuje šiuo metu autobusų parkas yra po truputį atnaujinamas, tačiau mano nuomone, tuo siekiama tiesiog atitikti Europos sąjungos reikalavimus, kadangi naujieji autobusai važinėja gana nepopuliariais maršrutais, vos kas pusvalandį ar valandą.

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2398 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybė Lietuvoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Tvaraus vartojimo ir gamybos galimybė Lietuvoje. (2015 m. Birželio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/tvaraus-vartojimo-ir-gamybos-galimybe-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:54