Tvarumo finansų sistemoje esmė


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Finansų politikos apžvalga. Reformų programa. Ekonomikos perspektyvos. Realusis sektorius. Infliacija. Darbo rinka. Mokėjimų balansas. Ekonominės raidos rizikos veiksniai ir jų poveikis biudžetui. Finansų politikos gairės. Fiskalinė sistema. Valdžios sektoriaus pajamos. Valdžios sektoriaus išlaidos. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus finansų projekcijos. Valdžios subsektorių balansai. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis. Vykdomos struktūrinės pensijų reformos poveikis 2016–2018 metų viešiesiems finansams. Alternatyvios priemonės balanso rodiklio užduotims vykdyti. Ūkio ciklo įvertinimas. Valdžios sektoriaus skolos dydis ir pokytis. Fiskalinė rizika. Indėlių draudimas. Finansinio stabilumo užtikrinimas. Valstybės garantijos. Valdžios sektoriaus finansų kokybė. Valdžios sektoriaus finansų tvarumas. Išvados. Literatūros sarašas.


Per pastaruosius keletą dešimtmečių finansų plėtra esmingai didėjo. Tokią plėtrą labiausiai lėmė technologijų kaita, finansų rinkų reglamentavimo panaikinimas ir naujų finansinių instrumentų atsiradimas. Ši finansų rinkų plėtra berčia finansų institucijas ieškoti galimybių, kaip efektyviai valdyti turimus išteklius ir teikiant paslaugas siekti masto ekonomijos efekto. Tai skatina geriau pamąstyti apie finansų institucijų veiklos efektyvumą lemiančius veiksnius, nes šiandienos finansų pasaulis yra neįsivaizduojamas be efektyviai ir sklandžiai veikiančios finansų sistemos.

Sparti finansų rinkų globalozacija Europos erdvėje sudaro palankias sąlygas siekti masto ekonomijos naudos, tačiau pastorojo meto sukrėtimai finansų rinkose skatina geriau atsižvelgti į finansų sistemos stabilumą ir tvarumą.

Darbo tikslas. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą pirmąją Lietuvos Stabilumo 2015 programą ir apžvelgti valstybės finansų tvarumo esmę.

Darbo uždaviniai:

Pateikti Lietuvos finansų politikos apžvalgą.

Išanalizuoti ekonomikos perspektyvas.

Įvertinti jautrumo analizę ir palyginti su ankstesniais planais.

Išnagrinėti valdžios sektoriaus finansų kokybę.

Paanalizuoti ir įvertinti valstybės finansų tvarumą.

Aptarti struktūrines reformas ir įvertinti jų poveikį valstybės finansams.

Tyrimo metodai. Internetinės medžiagos analizė.

Literatūros apžvalga. Medžiaga iš valstybės žinių, prieiga per internetą.

Darbo struktūra. Darbo pradžioje pateikta Lietuvos finansų politikos apžvalga, po to išanalizuota ekonomikos perspektyvos. Išdėstyta medžiaga apie valdžios sektoriaus finansų kokybę, įvertinta jautrumo analizė bei palyginta su ankstesniais planais. Paanalizuota ir įvertinta valstybės finansų tvarumas. Aptartos struktūrinės reformos. Darbo pabaigoje pateiktos išvados.

Didžiausią poveikį mažam vidinės metinės infliacijos lygiui turėjo 0,2 procento atpigusios prekės. Labiausia atpigo ar pabrango tokios prekės ir paslaugos kaip: energijos prekės (-4%), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (+0,8%), alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (+3,8%), būsto paslaugos (+7,7%).

Stabilumo Lietuvoje programa numato, kad 2016-2018 metais nuosaiku infliacijos spartėjimą, lemtą didėjančios darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimo tendencijų, taip pat, kad darbo užmokestis 2015–2018 metais augs 4,8–6,2 procento.

5.1. Vykdomos struktūrinės pensijų reformos poveikis 2016–2018 metų viešiesiems finansams

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 35 puslapiai (6005 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1647 KB
  • Tvarumo finansų sistemoje esmė
    10 - 9 balsai (-ų)
Tvarumo finansų sistemoje esmė. (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/tvarumo-finansu-sistemoje-esme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:10