Tvarus investavimas


Finansų kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Tvaraus investavimo sąvoka. Socialinė atsakomybė. Kas nulėmė atsakingo investavimo atsiradimą? Darnus vystymasis. Socialiai atsakingų investicijų populiarumas. Sertifikavimo ženklai. Socialiai atsakingi investiciniai fondai. Socialiai atsakingo investicinio fondo apibrėžimas. Socialiai atsakingų investicinių fondų formavimo principai. Socialiai atsakingų investicinių fondų rinka. Socialiai atsakingų investicinių fondų veiklos rezultatų vertinimas. Praktinė dalis. Socialiai atsakinga įmonė AB „Achema“. Apie įmonę. „Socialiai atsakinga įmonė 2015“ AB „Achema“. AB „Achema“ Socialinė atsakomybė. Lietuva tarp kitų pasaulio šalių. Išvados. Literatūros sąrašas
.


Temos aktualumas. XX a. aštuntajame dešimtmetyje iškelta idėja, jog socialiai atsakinga veikla įmonei yra pelninga. XX a. 9–10-ame dešimtmetyje iš įmonių imta reikalauti prisidėti prie darnaus vystymosi (angl.sustainable development) koncepcijos įgyvendinimo, derinant tarpusavyje tris – ekonomikos, ekologijos, etikos veiklos matmenis (Pučėtaitė, 2009).

ĮSA yra paremta teorija, kad organizacijos gali pasitikėti įmonėmis, kurios laikosi ĮSA principų (Šimanskienė, 2010). Tai skatina platesnio ĮSA konteksto (Vasiljevienė, 2008) prekės ženklo reputacijai pažinimo (Li, 2011; Graevenitz, 2007), kuri daugelio mokslininkų kaip viena iš prekės ženklo vertės dedamųjų (Nam, 2009; Rijk, 2010;Chieng, 2011 ir kt.) pabrėžiama kaip esminė konkurencingumo rinkoje sąlyga.

Socialinė atsakomybė vertinama pagal 6 skirtingų sričių rodiklius. Šių rodiklių tarpusavio derinimas padeda kompleksiškai įvertinti šalies socialinę atsakomybę (žr.lentelę).

Pirmas rodiklis nurodo, kokia procentinė visų viešųjų pirkimų dalis tenka žaliesiems pirkimams (Socialinės... 2015). Jis yra neatsiejamai susijęs su vyriausybės veiklos pobūdžiu. Žalieji viešieji pirkimai reiškia, kad valstybiniai pirkėjai, pirkdami produktus, paslaugas ar darbus, atsižvelgia į aplinkosaugos veiksnius, t. y., perkančioji organizacija įtraukia vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo sąlygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir atsižvelgdama į daromą poveikį aplinkai. Vykdydamos žaliuosius viešuosius pirki- mus perkančiosios organizacijos gali sumažinti aplinką teršiančių dujų emisiją, taip pat prisidėti prie darnaus gamtos išteklių naudojimo, skatinti inovacijas ir didinti pramonės konkurencingumą. Viešųjų pirkimų vertė Lietuvoje kasmet tendencingai didėja, ir 2014 m. ji sudarė 15,6 mlrd. Lt. Per analizuojamą laikotarpį viešųjų pirkimų vertė išaugo net 2,4 karto. Nors valstybės institucijos išleidžia vis daugiau lėšų viešiesiems pirkimams, tačiau ne visada jos atsižvelgia į aplinkosaugos reikalavimus. 2012 m. žalieji pirkimai sudarė 32,2 % visų viešųjų pirkimų vertės ir tai yra didžiausia žaliesiems pirkimams tenkanti visų viešųjų pirkimų procentinė dalis. 2013 m. žaliųjų pirkimų sumažėjo net 12,3 procentinio punkto, o 2014 m. jie smuko dar 11,3 procentinio punkto ir sudarė tik 8,6 % nuo visų viešųjų pirkimų vertės. Žymus žaliųjų pirkimų apimties sumažėjimas 2014 m. sietinas su nansavimo ES fondų lėšomis 2007–2013 m. laikotarpio pabaiga.

Antras rodiklis, kuris nurodo aktyvių Pasaulio susitarimo tinklo narių procentinę dalį, Lietuvoje yra reikšmingas, nes parodo savanoriško dalyvavimo ĮSA tarptautiniuose tinkluose lygį ir plėtrą. Pasaulinio susitarimo tinklas yra stiprus ĮSA vystymo iniciatorius, stebintis ir skatinantis Pasaulinio susitarimo dalyvių socialiai atsakingą veiklą per pažangos ataskaitas. Šis susitarimas yra remiamas jame dalyvaujančių įmonių aukščiausios vadovybės ir yra strateginis pagrindas dalyviams daryti pažangą tvarumo ir įmonių pilietiškumo srityse. Lietuvos įmonės labai retai prisijungia prie aktyvaus Pasaulinio susitarimo tinklo. Prisijungusių organizacijų dalis nuo visų Lietuvoje registruotų įmonių yra tokia menka (2015 m. – 0,0014 %), kad galima teigti, jog Lietuvos įmonės visai nepriklauso šiam tinklui. Lietuvos įmonės aktyviai neįsitraukia į Pasaulinio susitarimo narių gretas dėl dviejų priežasčių: pirma, dėl to, kad tai yra savanoriška narystė ir nėra privaloma, antra priežastis papildomos išlaidos ir ištekliai socialiai atsakingam verslui kurti ir plėtoti.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Giedre
  • 21 puslapis (5086 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 485 KB
  • Tvarus investavimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Tvarus investavimas. (2017 m. Birželio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/tvarus-investavimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 19 d. 01:34