Tyrimo metodai referatas


Vadybos referatas.

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Auditas. Audito atsiradimas ir raida. Audito klasifikavimas. Audito planavimas ir procesas. Statistinių duomenų analizė ir jų metodai moksliniame tyrime. Atrankos (imčių) metodai. Aprašomoji statistika. Indeksų metodas. Statistiniai sprendimai. Parametriniai ir neparametriniai metodai. Koreliacinė analizė. Regresinė analizė. Dispersinė analizė. Daugiamačiai metodai. Kompiuterinis duomenų apdorojimas. Literatūros ir informacijos šaltiniai.


Mūsų grupės darbe nagrinėsime tyrimo metodus: auditą ir statistinių duomenų analizę.

Audito pavadinimas kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „audit“, kuris reiškia „jis girdi“. Akivaizdu, kad auditorius turi ne tik girdėti, bet ir matyti, jausti bei suvokti sudėtingas finansines operacijas (Daujotaitė, 2009), verslo organizavimo procesą, žinoti teisinę aplinką. Įvairūs autoriai pateikia įvairius audito apibrėžimus, tačiau savo esme jie beveik nesiskiria.

Valdymo auditu vadinamas įmonės valdymo sistemos efektyvumo, darbo organizavimo metodų, personalo politikos ir kitų veiksmų tyrimas. Taigi, tai tyrimo ir vertinimo procedūra, kurios metu siekiama įsitikinti, ar audituojamame subjekte sukurta tinkama valdymo politika. Šio audito pagrindinis tikslas – patikrinti ir įvertinti valdymo metodus bei jų efektyvumą.

IIšorės auditas – nepriklausomas įmonės finansinių ataskaitų pateikimas ir įvertinimas. kai nurodoma, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę Išorės auditą atlieka nepriklausomi auditoriai. Atliekant šį auditą, pagrindinis dėmesys skiriamas finansinių ataskaitų analizei.

Dažniausiai pagal atlikimo laiką auditas skirstomas į nuolatinį ir periodinį auditus.

audito medžiagos ir įrodymų rinkimo etapas;

Auditoriaus rezultatų apibendrinimas ir išvados pateikimas apima audito darbo dokumentų tikrinimą, auditoriaus nuomonės formulavimą, išvados ir audito ataskaitos parengimą. Galima teigti, kad šis etapas apibendrina ankstesniais etapais atliktą auditoriaus darbą.

Atliekant poauditinę kontrolę auditorius ir toliau turi domėtis tolesne audituoto subjekto veikla, stebėti, ar nurodyti trūkumai bus pašalinti.

Dauguma fundamentalių fizikos, chemijos, biologijos dėsnių formuluojami teiginiais su bendrybės kvantoriumi. Nesigilindami į logikos plonybes, pažymėsime vieną mokslinio tyrimo praktikos požiūriu reikšmingą šios rūšies teiginių savybę: teiginiai su bendrybės kvantoriumi be išlygų galioja visiems duotos klasės objektams. Pavyzdžiui, sykį atskleidus dėsnį, kad visi žmonės yra mirtingi, žinome, kad jis be išlygų galioja visada ir visiems žmonėms.

Tuo tarpu dauguma socialinių ir psichikos dėsningumų nėra visuotiniai, todėl jie formuluojami statistinių teiginių pavidalu. Čia teiginiai duotoje objektu klasėje galioja ne absoliučiai, o tik su tam tikra tikimybe.

Svarbiausia iš jų - imtis turi būti atsitiktinė, t.y. visi populiacijos elementai turi turėti vienodas galimybes patekti į imti. Paprasčiausias atsitiktinės imties sudarymo pavyzdys - vienodo dydžio ir svorio rutuliukų paėmimo iš besisukančios loto urnos mechanizmas. Yra keletas atsitiktinės imties sudarymo būdų. Šiuolaikiniuose tyrimuose atsitiktinės imtys dažnai modeliuojamos kompiuteriu. Sudarant atsitiktinę imtį, reikia turėti visą tiriamųjų sąrašą. Tai kartais labai sudėtinga arba neįmanoma. Tada konstruojama vadinamoji „lizdinė" imtis - atsitiktinės imties atmaina. Tarkim, jeigu norime apklausti Lietuvos mokyklų abiturientus, tai iš mokyklų sąrašo, kurį gauti nebūtų sunku, atsitiktinai atrenkame dalį mokyklų ir tiriame kiekvienos į imti patekusios mokyklos visus abiturientus.

Kartais tyrimo koncepto požiūriu labai reikšmingos tiriamųjų demografinės charakteristikos.

Tarkim, išmatavome 15 sportininkų jėgos savybes testu treniruotės pradžioje, viduryje, pabaigoje ir praėjus valandai po treniruotės pabaigos. Iš viso turime keturių matavimų duomenis, kurie traktuojami kaip susijusios imtys. Keletas ar daugiau matavimų, atliktų kaskart su kitais bandomaisiais, traktuojami kaip nesusijusios imtys. Tęsiant jau pateiktą pavyzdį, nesusijusias imtis turėtume tuo atveju, jei tirtume sportininkų, besitreniruojančių pas skirtingus trenerius, priklausančių nevienodoms kvalifikacinėms kategorijoms ar skirtingoms amžiaus grupėms etc., jėgos savybes. Apdorojant duomenis, būtina atsiminti, kokiu imčių pagrindu buvo atlikti matavimai, kadangi, priklausomai nuo imties tipo, gali keistis statistinių uždavinių sprendimo būdas. Dažnai kvalifikaciniai pedagoginiai tyrimai atliekami stichinės imties pagrindu. Tokia imtis sukonstruojama, pavyzdžiui, remiantis pirmojo sutikto bandomojo, pasitaikiusios galimybės, patogumo ar pan. principais. Tiriama, tarkim, tik toje mokykloje, kur buvo gautas leidimas, kur tyrinėtojui patogiau (pažįstamas kolektyvas, arti namų ar darbo vietos), apklausiami tie moksleiviai, kurie sutiko pasilikti po pamokų ir dalyvauti apklausoje, ir t.t. Stichinė imtis neapsaugota nuo sistemingų klaidų, kurios gali esmingai iškreipti tyrimo rezultatus, todėl toks tyrimas teturėtų tik didaktinę žaidimo prasmę. Socialinių ir elgsenos mokslų metodologijoje galioja norma: moksline prasme, išskyrus nedideles išimtis, turi tik atsitiktines imties („random samples“, anglu k.) pagrindu atlikti tyrimai.

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3852 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 137 KB
  • Tyrimo metodai referatas
    10 - 6 balsai (-ų)
Tyrimo metodai referatas. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/tyrimo-metodai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:36