UAB bankroto analizė


Logistikos kursinis darbas.

Uab „Kausta“ banktroto tikimybės analizė. Uab „Kausta“ veiklos charakteristika. Uab „Kausta“ horizontalioji ir vertikalioji finansinių ataskaitų analizė. Uab „Kausta“ finansinių santykinių rodiklių analizė. Uab „Kausta“ bankroto tikimybės analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – atlikti UAB „Kausta“ bankroto analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su bankroto ir jo analizės teoriniais aspektais;

Darbo objektas – UAB „Kausta“ bankrotas.

Todėl, išryškėjus krizės požymiams, reikėtų pirmiausia imtis priemonių didžiausiam pavojui pašalinti: pagal galimybes atstatyti pinigų srautus. Kaip ir bet kuriomis kitomis aplinkybėmis, turi būti įvertinta įmonės situacija ir sukurtas mokumo atstatymo veiksmų planas (UAB „Julijonas“, 2005).

Daugelis autorių, tiek užsienio, tiek Lietuvos nurodo labai panašius galimo bankroto požymius. Todėl apžvelgus šiuos požymius, galima išskirti pagrindinius, dažniausiai autorių minėtinus:

mažėja pardavimų apimtis, užsakymų skaičius, užimamos rinkos dalis;

neveiksmingi ilgalaikiai susitarimai, sutarčių sąlygos įmonės atžvilgiu tampa vis griežtesnės;

ribojamas dividendų mokėjimas: dividendai sumažinami arba iš vis nemokami;

per didelė mokesčių našta įmonėms.

Įmonių bankrotui prognozuoti siūlomas klasifikacijos metodas (klasterinė analizė). Tyrimui buvo naudoti 56 Lietuvoje veiklą vykdančių akcinių bendrovių finansiniai rodikliai. 6 įmonės buvo jau bankrutavusios, o 50 - sėkmingai dirbančios. Autoriai išskyrė keturias rizikos klases ir kiekvienoje jų išrinko tipinius atstovus. Kiekvienos įmonės rizika bankrutuoti buvo įvertinama lyginant tos įmonės finansinius rodiklius su visų klasių tipinių atstovų rodikliais. Tokiu būdu tiriama įmonė, buvo priskiriama tam tikrai klasei. Klasių suskirstymas ir tyrimai buvo atlikti pagal dvi skirtingas finansinių rodiklių grupes. Pirmuoju atveju į modelį įtraukti 5 reikšmingi rodikliai (tokie patys kaip Altman modelio), antruoju - keturi rodikliai. Norint įvertinti įmonės bankroto riziką šiuo metodu, užtenka įmonės rodiklius palyginti su išskirtais tipiniais klasių atstovais. Įmonė priskiriama tai klasei, su kurios tipiniu atstovu atstumas yra mažiausias, t.y. nepanašumas yra mažiausias.

Prognozuojant bankroto tikimybę pagal bankroto prognozavimo modelius yra skaičiuojama apie 20 finansinių santykinių rodiklių. Daugėlis Lietuvos ir užsienio autorių išskiria pagrindinius finansinius santykinius rodiklius, kurie neįeina į bankroto modelius.

Įmonė nagrinėjamu laikotarpiu turėjo daugiau trumpalaikio turto nei ilgalaikio (2008 m. trumpalaikis turtas sudarė 88,9 % viso turto vertės, 2009 m. – 57,7 % viso turto vertės, 2010 m. – 55,7 %, 2011 m. – 70,0 %). Trumpalaikio turto lyginamojo svorio padidėjimą 2010 m. sąlygojo 23,2 punkto sumažėjusi sukauptų (gautinų) pajamų ir ateinančių laikotarpių sąnaudų vertė dėl įmonės reorganizavimo.

Atlikus įmonės ilgalaikio turto struktūros analizę, matyti, kad struktūroje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro materialus turtas (atitinkamai 2009 m. – 99,6 %, 2010 m. – 99,5 % ir 2011 m. 96,0 %). Tik 2008 m. ilgalaikio turto rodiklis buvo 11,1 %.

Visoje turto struktūroje matyti, kad materialiojo turto lyginamasis svoris augo keturių metų laikotarpyje. Taip atsitiko dėl to, kad įmonė 2008 – 2011 m. įsigijo transporto priemonių bei vykdė gamybinių pastatų statybas, kas ir padidino turimo ilgalaikio turto vertę tais metais.

Materialiojo turto vertę mažino tik per keturis metus mažėjanti turimų įrengimų vertė. Jų lyginamasis svoris ilgalaikio turto struktūroje mažėjo atitinkamai nuo 22,5 % 2008 m. iki 19,9 % 2011 m.

Nagrinėjant trumpalaikio turto struktūrą, matyti, kad čia visų straipsnių lyginamasis svoris nagrinėjamu laikotarpiu augo.

Viso turto struktūroje augo įmonės turimų atsargų vertė (atitinkamai augimas buvo 2009 m. – 2,2 %, o 2010 m. 2,4 % palyginus su praėjusiais metais). Tačiau panagrinėjus detaliau, matyti, kad trumpalaikio turto struktūroje atsargų vertė 2009 m. išaugo 5,1 %, palyginti su 2008 m., o 2010 m. palyginti su 2009 m. sumažėjo 4,8 %, lyginant 2009 m. su 2008 m. trumpalaikis turtas sumažėjo 66,4 %. Tokia situacija susidarė todėl, kad buvo planuota 2010 m. didesnė įmonės gamybos apimtis, negu 2009 m., todėl buvo užpirkta daugiau atsargų, tačiau kai faktiniai pardavimai buvo mažesni nei planuoti, įmonė nusprendė 2010 m. jų užpirkti mažiau ir gamybą vykdyti su turimomis užsilaikiusiomis atsargomis, ko pasėkoje 2011 m. atsargų lyginamasis svoris, palyginti su 2010 m. sumažėjo, kadangi įmonė gamybai naudojo atsargas užsilikusias nuo 2010 m. Be to 2011 m. buvo vykdoma mažesnė gamybos apimtis nei 2010 m.

UAB bankroto analizė. (2016 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/uab-bankroto-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:25