UAB „Intra Balticum“ verslo analizė ir planavimas (2)


Logistikos kursinis darbas.

UAB „Intra Balticum“ verslo analizė ir planavimas (2) Lentelių ir diagramų sąrašas. Įvadas. Transporto įmonės veiklos aplinka. Šalies verslo aplinka ir transporto paslaugų rinkos analizė. Verslo aplinka. Transporto paslaugų rinkos analizė. S veiklos analizė. Įmonės veiklos SSGG analizė ir problemų suformulavimas. T Balticum“ darbuotojų schema (sudaryta autoriųDiagrama Viso transporto paslaugų eksportas(sudaryta autorių BVP struktūra pagal sektorius 2014 metais.


Remiantis eurostat duomenimis, transporto paslaugos 2015 m. sudarė 58,7 proc. viso šalies paslaugų eksporto ir 11,7 proc. viso šalies eksporto. (Lietuvos statistikos departamentas, [3])

Lyginant 2015 metus su 2014 metais transporto paslaugų eksporto vertė per sumažėjo 1,9 proc. arba 69 mln. eurų iki 3,5 mlrd. eurų. Šio pasikeitimo priežastys buvo 20,1 proc. sumažėjusi jūrų transporto paslaugų eksporto vertė, 9,4 proc. mažėjusi elektros perdavimo, vamzdynų ir vidaus vandenų bei upių transporto paslaugų eksporto vertė. Tačiau 2015 metais 3,3 proc. išaugo kelių transporto paslaugų eksporto vertė. Ją didino ekspedijavimo, logistikos ir kitų su transporto veikla susijusių paslaugų eksportas. Šių paslaugų eksporto vertė išaugo 15,2 proc.. Būtent šių paslaugų eksportas didžiausias buvo į Prancūziją (1,48 karto), Belgiją (2,2 karto), Kazachstaną (2 kartus). Nagrinėjant Rusiją - ekspedijavimo, logistikos ir kitų su transporto veikla susijusių paslaugų eksportas paaugo 0,4 proc., Vokietiją – sumažėjo 6,3 proc., Latviją – paaugo 6 proc.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų dalis pasiskirsto taip: didžiąją dalį sudaro paslaugų eksportas į Rusiją (15,3 proc.), antroje vietoje yra Vokietija, ji sudaro 12,8 proc., trečioje vietoje – Baltarusija, ji sudaro 8,2 proc.. taip pat svarbios rinkos ir didelę Lietuvos eksporto dalį užimančios šalys yra Prancūzija, Danija, Latvija, Lenkija. Kitos šalys kartu sudaro 43,4 procentus paslaugų eksporto rinkos dalies. (Lietuvos Bankas, [4])

Remiantis eurostat duomenimis, 2015 metais Lietuvos paslaugų eksportas buvo didžiausias į Rusijos rinką, jos vertė buvo 518 mln. eur, antroje vietoje paslaugų eksportas į Vokietiją, tai sudarė 420 mln. eur, į Baltarusiją ir Prancūziją paslaugų paslaugų eksporto vertė buvo panaši, virš 200 mln. eur., į Daniją - paslaugų eksporto vertė buvo 199 mln. eur..

Nors ir buvo didelis sumažėjimas eksporto į Rusiją, tačiau Lietuvos vežėjai parsiorientuodami į kitas, daugiausia Vakarų Europos bei Skandinavijos šalis, sugebėjo visiškai kompensuoti praradimus Rusijos rinkoje. Lyginant šias rinkas su Rusijos rinka, Lietuvos vežėjams yra sunkiau, nes konkurencija yra žymiai didesnė, yra mažesnės pelno maržos, taip pat valstybių vykdoma ekonominė politika, kuria siekiama riboti laisvą paslaugų ir prekių judėjimą, tokiu būdu mažinant Lietuvos bei kitų šalių vežėjų konkurencines galimybes. Dėl matomo eksporto vertės sumažėjimo į Rusiją, Lietuva ateityje privalo siekti tvarios transporto sektoriaus plėtros, geriau atstovauti ES lygiu, taip pat svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Skandinavijos ir Balkanų šalimis. Konkurencingumo didėjimui Lietuva turėtų siekti tvarkyti vidinius neigiamus veiksnius, pavyzdžiui, atnaujinti transporto kodeksą, sutvarkyti muitinės procedūras. (Versli lietuva, [5])

Kita diagrama parodo Lietuvos BVP struktūrą, remiantis pagrindiniais sektoriais. Sudaryta remiantis 2014 metų statistikos departamento duomenimis.

Vertinant BVP pagal produkciją, santykinai didžiąją dalį prisideda prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius. Jis sudaro 27 procentus. Antrojo vietoje yra pramonės sektorius, jo svarba prisidedant prie bendrosios pridėtinės vertės yra 20 proc.. Apdirbamoji gamyba sudaro 17 proc. ir yra trečioje vietoje. (Oficialiosios statistikos portalas, [7])

Nagrinėjant Azijos rinką, nuo 2014 m. 9 mėn. iki 2015 m. 9 mėn. transporto paslaugų eksporto apimtys išaugo 11,7 proc., todėl Lietuvai labai svarbu gerinti ir plėtoti naujojo „Šilko kelio“ jungtį tarp Azijos ir Vakarų Europos; siekti sklandaus tranzito per Kazachstaną užtikrinimo; plėtoti konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutą į Turkiją ir Azerbaidžaną. Tai dar labiau padidintų eksportą. Lietuva turėtų siekti bendradarbiauti su Kinijos rinka, steigti bendrą ekspedijavimo įmonę.

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Karina
  • 38 puslapiai (8344 žodžiai)
  • Universitetas
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 485 KB
  • UAB „Intra Balticum“ verslo analizė ir planavimas (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
UAB „Intra Balticum“ verslo analizė ir planavimas (2). (2017 m. Lapkričio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/uab-intra-balticum-verslo-analize-ir-planavimas-2.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 14 d. 06:35