Uab Kuusakoski finansinį rezultatą formuojančių veiksnių poveikio vertinimas: produktyviausios įmonės veiklos baltijos regione patirties apibendrinimas


Finansų bakalauro darbas. Įvadas. Uosto teritorijoje veikiančių įmonių, finansinį rezultatą formuojančių veiksnių sąryšis. Finansinio rezultato samprata. Finansinį rezultatą formuojantys veiksniai. Finansinį rezultatą formuojančių veiksnių poveikio Uab "Kuusakoski" vertinimas. Uab „Kuusakoski“ finansinio rezultato dinamika. Uab "Kuusakoski" finansinio rezultato ir jį formuojančių veiksnių sąsaja. Išvados. Literatūra. Priedai.


Problemos aktualumas. Labai svarbu vertinti įstaigos finansinę padėtį ir galimybes ateityje, tam padeda reguliariai atliekama finansinė analizė, kurios vienas pagrindinių uždavinių – objektyvus ūkio subjektų finansinio rezultato ir jo pokyčio įvertinimas. „Kuusakoski“ veikla remiasi efektyviais pirkimais atliekų susidarymo vietose ir centralizuotai valdoma logistika, perdirbimo procesais ir pardavimais. Ilgametė įmonės patirtis leidžia atskirti daugelio nebenaudojamų produktų sudedamąsias dalis ir grąžinti jas kaip žaliavas naujų gaminių gamybai. Per gamybos procesų valdymą siekiama keliamų kokybės reikalavimų ir tikslų įgyvendinimo. Uosto teritorijoje veikiančios įmonės UAB "Kuusakoski" veiklos ataskaitoje teigiama, kad per 2012 -2013 metus bendrovė patyrė grynąjį nuostolį palyginus su 2011-aisiais metais uždirbtu pelnu. Todėl siekiant įvertinti priežastis, sąlygojusias įmonės finansinio rezultato pokyčius, svarbu taikyti tokius įvertinimo būdus ir sistemą rodiklių, kurie realiausiai atspindėtų įmonės finansinę būklę, jos veiklos sąlygas.

Darbo objektas – UAB „Kuusakoski“ finansinis rezultatas.

Darbo tikslas – įvertinti UAB „Kuusakoski“ įmonės finansinį rezultatą formuojančius veiksnius.

Darbo uždaviniai:

Analizuoti UAB „Kuusakoski“ finansinio rezultato pokyčius 2010 - 2013 metais.

Šiame skyriuje bus aprašoma finansinio rezultato samprata keliu autorių požiūriu. Taip pat bus nagrinėjami Aprašysiu įstatymus, mokslinę literatūrą, susijusią su jūrinio verslo įmonių finansinio rezultato analize. Dar bus detaliai nagrinėjamos pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina. Bus aprašomos išlaidos ir jų klasifikavimas.

jie geriausiai rodo galutinį įmonės veiklos rezultatą;

Mokslininkai E. Buškevičiūtė, R. Kanapickienė, ir M. Patašius priėjo išvadą, kad kintant išorinei aplinkai, keičiasi pats ūkio subjektas ir jo finansinis rezultatas. Organizacijos bei įmonės finansinis rezultatas ir jo pozityvus pokytis, kuriantis akcinio kapitalo vertę, kiekviename plėtojimosi etape yra vienas iš pagrindinių įmonės veiklos gyvybingumo veiksnių ateityje. Jis kuria atitinkamą įvaizdį apie įmonę partnerių akyse, atskleidžia jos konkurencijos galimybes prekių ir finansų rinkose, rodo finansinį potencialą, galintį užtikrinti greitus ekonominio augimo tempus bei galimą įmonės rinkos vertės augimą. Tokie subjektai yra ne tik jų savininkų bei darbuotojų naudą simbolizuojantys reiškinys, bet ir viena iš visuomeninę gerovę užtikrinančių sąlygų. Sisteminis, reguliarus ir pagrįstas finansinio rezultato ir jo pokytį sąlygojusių priežasčių įvertinimas yra svarbi sąlyga, siekiant parengti alternatyvius veiklos modelius ir priimti racionalesnius, efektyvius jos valdymo sprendimus, lemiančius teigiamus finansinio rezultato pokyčius ateityje. Bendrąja prasme pelnas suprantamas kaip teigiamas įmonės tam tikro laikotarpio veiklos finansinis rezultatas (Buškevičiūtė, Kanapickienė, Patašius, 2010)

Kiekvienos įmonės savininkai nori, investuotas kapitalas būtų panaudotas kuo efektyviau, kad įmonė dirbtų pelningai, ir kad būtų tinkamai paskirstytas gautas pelnas. Visą šią informaciją galime gauti atlikę finansinio rezultato analizę, pritaikę analizės metodus kurie realiai atspindėtų įmonės būklę.

Įmonių ar organizacijų finansinis rezultatas yra daugiareikšmė sąvoka, todėl svarbu jį kuo tiksliau įvertinti. Atsižvelgiant į rezultatų vartotojų (savininkų, finansų vadybininkų, kreditorių ir kitų) interesus arba konkrečius analizei keliamus tikslus bei uždavinius, finansinis rezultatas gali apimti ne tik galutinį ūkio subjekto veiklos rezultatą, t. y. grynąjį pelną (nuostolius), bet ir pagrindinės veiklos, kitos veiklos, finansinės-investicinės, įprastinės veiklos pelną (nuostolius), ekonominį pelną (grynasis pelnas – kapitalo kaštai), pelno paskirstymo rezultatus, grynųjų pinigų srautų rezultatą, pelningumo rodiklius, akcijų vertės augimą ir pan. Šie finansiniai rodikliai atspindi vienos ar kitos ūkio subjekto šakos finansines pasekmes. Vienas teorinis rodiklis negali visiškai atspindėti ūkio subjekto įvairiapusės veiklos finansinių pasekmių. Todėl, atsižvelgiant į analizei keliamus tikslus ir konkretaus tyrimo subjekto veiklos pobūdį, tikslinga sudaryti jo finansinio rezultato ir jo pokyčio įvertinimo instrumentarijų.

Organizacijos sėkmė ir finansinio rezultato pokyčiai priklauso nuo jos darbuotojų sugebėjimo surinkti reikiamą informaciją, ją išanalizuoti ir panaudoti įmonės veiklai tobulinti (Bowman, 1999).

Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą. Bendrasis pardavimo pelningumas rodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų litui. Tai vienas iš svarbiausių pardavimo procesą atspindinčių rodiklių. Bendrasis pardavimo pelningumas labai svarbus, nes jis įvertina, ar pagrindinė įmonės veikla yra efektyvi. Iš šio rodiklio galima spręsti, ar parduodamų prekių kainų ir jų gamybos išlaidų skirtumas yra pakankamas. Rodiklis padeda nustatyti , ar ne per brangiai kainuoja produktų gamyba. Didėjantis bendrasis pardavimo pelningumas paprastai reiškia racionalią rinkodarą, teisingą kainų ir konkurencijos politikos orientaciją, gerėjančius produkcijos gamybos ir jos pardavimo rezultatus. Iš bendrojo pardavimo pelningumo galima spręsti, ar įmonė sugeba uždirbti pelno iš pagrindinės veiklos. Pagrindinės veiklos todėl, kad bendrasis pelnas apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus tik pagrindines, t. y. su pagrindine veikla susijusias, sąnaudas (pardavimo savikainą). Taigi iš bendrojo pelno įmonė gali spręsti, kokį didžiausią pelną įmonė uždirba ir kiek dar ji gali skirti lėšų savo veiklai, kad liktų pelno savo reikmėms, veiklai plėsti, kitoms išlaidoms padengti. Šiam rodikliui įtakos turi produkcijos struktūros ir asortimento, produkcijos savikainos ir kainų pokytis. Kuo didesnė pelno norma kiekvienam uždirbtam pajamų litui, tuo efektyvesnė įmonės veikla.

  • Finansai Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • 42 puslapiai (8024 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų bakalauro darbai
  • Microsoft Word 173 KB
  • Uab Kuusakoski finansinį rezultatą formuojančių veiksnių poveikio vertinimas: produktyviausios įmonės veiklos baltijos regione patirties apibendrinimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Uab Kuusakoski finansinį rezultatą formuojančių veiksnių poveikio vertinimas: produktyviausios įmonės veiklos baltijos regione patirties apibendrinimas. (2015 m. Kovo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/uab-kuusakoski-finansini-rezultata-formuojanciu-veiksniu-poveikio-vertinimas-produktyviausios-imones-veiklos-baltijos-regione-patirties-apibendrinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:11