UAB "X" įmonės apskaitos politikos vertinimas


Apskaitos kursinis darbas.

Įvadas. Apskaitos politika teoriniu aspektu. Apskaitos politikos samprata ir esmė. Apskaitos politikos reglamentavimas ir reikalavimai ūkio subjekto apskaitos politikai. Apskaitos politikos sudarymo procesas. Verslo apskaitos politikos sudarymo privalumai. Uab „Bodesa“ apskaitos politikos vertinimas. Uab „Bodesa“ veiklos aprašymas. Uab „Bodesa“ turto apskaitos politikos analizė. Ilgalaikio nematerialiojo turto apskaitos politikos analizė. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos analizė. Finansinio turto apskaitos politikos analizė. Trumpalaikio turto apskaitos politikos analizė. Nuosavo kapitalo apskaitos politikos analizė. Įsipareigojimų apskaitos politikos analizė. Pajamų apskaitos politikos analizė. Sąnaudų apskaitos politikos analizė. Grynojo pelno (nuostolių) apskaitos politikos analizė. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Darbo objektas – UAB „Bodesa“ veiklos apskaita.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti UAB „Bodesa“ apskaitos politiką.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti verslo įmonės apskaitos politikos reikalavimų teorinė analizė;

Susipažinti su UAB „Bodesa“ veikla;

Įvertinti UAB „Bodesa“ apskaitos politiką.

Darbo metodai ir priemonės. Mokslinės literatūros analizė.

Apibendrinant, galima teigti, jog įmonės apskaitos politika – tai būdas:

Iš galimų apskaitos būdų ir metodų pasirinkti išmonei palankiausius,

leidžiančius teisingai parodyti savo veiklos rezultatus;

Pasiekti, kad su apskaitos tvarkymu susijusios vyriausio buhalterio nurodymus vykdytų kiti įmonės darbuotojai;

Palengvinti atskaitomybės rengimą ir apskaitos politikos atskleidimą aiškinamajame rašte;

Taip pat iš apskaitos politikos apibrėžimo galima išskirti šiuos apskaitos politikos aspektus:

Apskaitos politikos sudėtis – įmonės pasirinktų apskaitos taisyklių, būdų ir metodų visuma;

Apskaitos politiką lemiantys veiksniai – pasirenkant apskaitos politiką, būtina laikytis bendrųjų apskaitos principų, įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų norminių aktų nustatytų reikalavimų. Vadinasi, apskaitos taisyklės, būdai ir metodai parenkami tik tais atvejais, kai norminiuose aktuose numatytos kelios alternatyvos arba jų visai nėra. Apskaitos politika taip pat priklauso nuo konkrečios įmonės sąlygų, tikslų ir poreikių. Tokiu atveju apskaitos politikos pasirinkimą lemia dvi svarbios veiksnių grupės: apskaitą reglamentuojantys norminiai aktai ir konkrečios įmonės pasirinkti strateginiai bei operatyviniai tikslai ir informacijos poreikiai;

Šiuos aspektus galima apibendrinti apskaitos politikos sampratos schema (žr. 1 pav) (K. Rudžionienė, R. Kanapickienė, 2006).

Tais atvejais, kai verslo apskaitos standartuose nėra konkrečių nurodymų, kaip tam tikras operacijas pavaizduoti apskaitoje, įmonės vadovybė turi parengti tokią apskaitos politiką, kuri užtikrintų, jog finansinėse ataskaitose teikiama informacija:

Teisingai parodytų įmonės finansinė būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus;

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje apskaitos politikos sąvoka teisiškai pradėta vartoti tik nuo 2002 metų sausio 1 dienos. Autoriai ir teisės aktuose apskaitos politikos sąvoka pateikiama skirtingai, bet galima išskirti esminius panašumus ir galima teigti, kad apskaitos politika – tai bendrieji apskaitos principai, taisyklės, kuriuos taikant geriausiai atspindimi įmonės veiklos rezultatai ir būklė.

Apskaitos politikos reglamentavimas ir reikalavimai ūkio subjekto apskaitos politikai

Ivanauskienės teigimu, apskaitos politika gali būti reglamentuojama trims lygiais:

Įmonės finansinė apskaitos politika gali būti įgyvendinama šiais aspektais:

Organizacinis aspektas apima įmonės vadovo įsakymo dėl įmonės apskaitos politikos parengimą. Atskirais įsakymais nustatomas buhalterijos valdymas, atsakomybės paskirstymas, buhalterijos darbo planavimas, komercinių paslapčių objektų išaiškinimas, darbo sąlygų nustatymas, profesinės etikos reikalavimai, kvalifikacijos kėlimas ir įvertinimas, darbuotojų aprūpinimas normine ir kitokia informacija ir kt. Tačiau dėl įmonės finansinės apskaitos politikos turi būti priimamas atskiras įsakymas, kuriame turi būti nurodyta kaip, kokiais metodais ir būdais, įmonėje bus vedama apskaita.

Techninis aspektas apima pirminių dokumentų pildymą, suvestinių rengimą, inventorizavimą, sąskaitų planą, apskaitos sistemą, finansinės atskaitomybės formą, naudojamas kompiuterines programas.

Taikant apskaitos politiką, kiekvienai įmonei atsiveria galimybės savarankiškai spręsti daugelį klausimų.

Taip pat pasirinkus apskaitos politiką, svarbu ją teisingai taikyti praktikoje tvarkant kasdieninę apskaitą bei rengiant finansinę atskaitomybę. Apskaitos politika turėtų būti aiškiai aprašyta, kad buhalteriui neliktų galimybės interpretacijoms (K. Rudžionienė, R. Kanapickienė, 2006).

Pagal V. Bagdžiūniene Lietuvos įmonės savo finansinės apskaitos politiką gali nusistatyti 3 būdais (žr. 2 lentelę):

Įmonė turi nusistatyti bendrus apskaitos principus, atsižvelgdamos į savo įmonės veiklos specifiką ir organizacinę struktūrą, juos aprašyti ir įteisinti vidaus dokumentais (įsakymu, akcininkų susirinkimo protokolu ir pan.). Turi aptarti ir patvirtinti šiuos rodiklius:

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (8429 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 121 KB
  • UAB "X" įmonės apskaitos politikos vertinimas
    10 - 9 balsai (-ų)
UAB "X" įmonės apskaitos politikos vertinimas. (2016 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/uab-x-imones-apskaitos-politikos-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:46