Ugdymas


Ugdymo referatas. Ugdymo tikrove ir jos pazinimas. Autizmo fenomenologinis aprašas. Ugdymas referatas. Asmenybės raidos ypatumai kintančioje visuomenėje. Mokslinis ugdymo tikrovės pažinimas. Doroves ugdymas referatas. Ekologinis kūrybiškumo ugdymas darželyje skaidrės šperos. Ugdytojo veiklą, vienkryptį veikimą. Referatas ikimokyklinis ugdymas.

Pedagogikos referatas. Įvadas. Ugdymo reikšmė. Išvados. Literatūra. Akivaizdu, jog be veiklos asmenybės raida beveik neįmanoma. Šiandien mokykla ir mokytojas yra nuolat besikeičiančioje visuomenėje. Tai ta terpė, kuri kelia labai aukštus reikalavimus visiems jos nariams. Todėl mano darbe dėmesys labiau koncentruojamas ties pačiu ugdymo ir nenusakoma jo svarba šių laikų visuomenėje.


Akivaizdu, jog be veiklos asmenybės raida beveik neįmanoma. Iš mokinių reikalaujama perimti sparčiai gausėjančią sudėtingą informaciją. Mokykla privalo rengti jaunąją kartą gyvenimui ir darbui nuolat kintančioje visuomenėje.

Deja, kai kuriose šalyse tai mažiausiai pakitusi švietimo sistemos grandis, tebevyrauja orientacija į grynąjį mokslą , akademiškumą. Ne veltui daugelis absolventų mini, kad jiems trūksta metodinių žinių, praktinių įgudžių, Gebėjimo įgytas žinias taikyti realiame ugdymo procese.

Todėl mano darbe dėmesys labiau koncugdymas – socialinis reiškinys. Ugdymo mokslo raida pakankamai sudėtinga ir įvairialypė, nestokojusi ir nestokojanti tyrinėtojų dėmesio. Ugdymas – tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.

Ugdymo esmę daugelis tyrinėtojų aiškina skirtingai, kadangi laikomasi skirtingų filosofinių, psichologinių, sociokultūrinių koncepcijų. Vieni akcentuoja ugdytojo veiklą, vienkryptį veikimą į ugdytinį, kiti – dvikryptį veikimą. Todėl ugdymas nagrinėjamas įvairiais aspektais – kaip sąveika, kaip bendravimas, kaip santykiavimas, kaip veikla, kaip valdymas ir pan. Visi požiūriai į ugdymą, nors ir skirtingi, tačiau iš esmės yra teisingi, nes atspindi ugdymo tikrovę.

įvairios filosofijos ieško ugdymo reikšmės jo prasmėje. Galima išskirti šiuos bendruosius ugdymo klausimus.

· ugdymo tikrovė ir jos pažinimas – ugdymo samprata, ugdymo tikrovė, ugdymo tikrovė ir jos apibūdinimas kategorinėmis sąvokomis (procesinėmis ir neprocesinėmis), mokslinis ugdymo tikrovės pažinimas (racionalistinis, empyrinis, fenomenologinis, praktinis ir kt. ).

· ugdymo tikslai ir uždaviniai – tiesioginiai ir netiesioginiai ugdymo tikslai, bendrieji ir galutiniai ugdymo tikslai; psichinio lavinimo, socialinio auklėjimo, kultūrinio lavinimo, dvasinio auklėjimo ir kt. · ugdytojo charakteristika – bendroji charakteristika, pedagoginis pašaukimas, pedagogo priedermės, pedagoginio darbo ypatumai, pedagoginė kultūra ir xxa. Antrojoje pusėje ugdymo reikšmė ypač išaugo didėjant aukštą kvalifikaciją turinčių darbininkų poreikiui. Ugdymas siejamas tiek su civilizacija apskritai, tiek ir su konkrečia visuomene, tauta, socialine grupe.

Ugdymo tobulinimas šiais laikais vaidina ypač didelę reikšmę: dauguma šių laikų studentų, baigusių mokslus ir įgujusių aukštuosius diplomus, nesugeba pilnai savęs realizuoti darbe, kadangi įgytų teorinių žinių nepakanka.

Ugdymas. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:02