Ugdymo filosofija ikimokyklinis ir priesmokyklinis ugdymas


Filosofijos referatas. Įvadas. Mano ugdymo filosofija. Ugdytinio vaidmuo ugdyme. Ugdytojo vaidmuo ugdyme ir bendruomenėje. Apibendrinimas. Literatūra.


Planuojant bei vykdant pedagoginę veiklą, kiekvienam pedagogui, mano nuomone, būtina asmeninė ugdymo filosofija, kuria jis remiasi. Rašant savo ugdymo filosofiją pasirinkau dvi ugdymo filosofijos kryptis, kurių teiginiais remsiuosi formuojant ugdymo tikslą, ugdytojo bei ugdytinio sampratas. Tai pragmatizmas ir egzistencializmas. Jas renkantis pirmiausia mano dėmesį patraukė jų propaguojami ugdymo tikslai, apibrėžti pagal B.Bitiną. Egzistencializmo atstovai ugdyme siekia „rengti ugdytinį priešintis išoriniams poveikiams, saugoti savo individualybės savitumą“ (Bitinas, 2000), o pragmatikai – „ugdyti individą, mokantį spręsti gyvenimo problemas“ (Bitinas, 2000). Nors šios kryptys gana prieštaringos viena kitai ir jų atstovai kritikuoja vieni kitus tam tikrais klausimais, savajai ugdymo filosofijai abejose radau ir bendrų idėjų, atitinkančių tiek mano požiūrį į ugdymą bei pedagoginį darbą, tiek asmeninius įsitikinimus.

Šią ugdymo filosofiją rašiau įsivaizduodama save kaip ikimokyklinio ar priešmokyklinio pedagogę, dirbančią su grupe vaikų iki septynerių metų amžiaus.

Vaiko ugdymas apima daug įvairių sričių, nuo fizinio iki socialinio ugdymo. Mano manymu, visos jos yra labai svarbios ir nė vienos iš jų ugdymo procese negalima apleisti. Pagrindiniai mano ugdymo filosofijos bruožai, kuriuos išskyriau remiantis pasirinktomis ugdymo filosofijos kryptimis, yra:

Mano įsitikinimu, vaikai mokosi per praktiką, t.y. aktyviai dalyvaudami veikloje, eksperimentuodami, tyrinėdami, klausinėdami ir patys rasdami atsakymus, o ne klausydami apie reiškinius, įvykius ir pan. Anot M. Heideggerio, pažinimo pagrindu tampa mūsų buvimas pasaulyje (Pukelis, 1998, P. 368). Taip pat ir pragmatikai teigia, kad tik praktinis patyrimas daro sąvokas teisingas (Noddings, 2007, P. 25) ir kad patirtis - „svarbiausias ir lemiamas veiksnys suvokiant pasaulį ir planuojant ateitį“ (Duoblienė, 2006, P. 16). Ikimokyklinukų kontekste tai ir reikštų būtent tai, kad vaikai pasaulį pažįsta jį tyrinėdami. Mano, kaip ugdytojos, pareiga – sukurti vaikams tokią aplinką, kuri skatintų ieškoti, eksperimentuoti ir tyrinėti. Tolesnio darbo metu aš, kaip ugdytoja, jau turėčiau atsižvelgti į anksčiau vaikų įgytą patirtį ir pagal tai organizuoti veiklą, ugdymo procesą. J. Dewey teigimu, pagal anksčiau įgytą patirtį yra sprendžiamos iškilusios problemos ir kiekviena nauja patirtis yra svarbi tolesniems sprendimams (Duoblienė, 2006, P. 17). Čia kalbama apie pragmatikų ugdymo tiksle minimą individo pasiruošimą problemų sprendimui. Dėl to vaikui svarbi ne tik tokia patirtis, kai jis sužino ką nors naujo apie jį supančia aplinką, bet ir patirtis įgyta socialinių santykių sferoje, kurioje dažniausiai kyla konfliktai, nesusipratimai, kuriuos reikia išspręsti. Būtent apie socialios asmenybės ugdymą kalbėsiu toliau.

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (1892 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Ugdymo filosofija ikimokyklinis ir priesmokyklinis ugdymas
    10 - 3 balsai (-ų)
Ugdymo filosofija ikimokyklinis ir priesmokyklinis ugdymas. (2015 m. Spalio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-filosofija-ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:07