Ugdymo filosofijos apžvalga


Pedagogikos namų darbas. Ugdymo filosofijos apžvalga. Idealizmas. Realizmas. Pragmatizmas. Rytų filosofija ir ugdymas. Biheviorizmas. Rekonstruktcionizmas. Egzistencializmas ir feminologija. Humanistinė pedagogika. Analitinė filosofija. Marksizmas. Naudota literatūra.


Idealistinio požiūrio į ugdymo ištakos- Platino pasiūlyta įgimtų idėjų koncepcija. Platono teigiamu, materija pati savaime negali egzistuoti, ji yra amžinų,nekintančių idėjų įsikūnijimas. Idėjas fiksuoja savokos, todėl savokomis reiškiamas tikras žinojimas. Sąmonė arba dvasia yra galutinė realybe, idėjų ir sąmonės pasaulis amžinas, reguliarus ir sutvarkytas.

Diskusija, euristinis* pokalbis ir panašiai, tie metodai kurie padeda atsiskleisti latentiškai egzistuojančioms idėjoms.

Norint suprasti pasaulį reikia žinoti faktus, bei žinių sutvarkymo ir klasifikavimo būdus.

Mokykla turėtu supažindinti su pagrindiniais faktais apie visatą, o vykusi mokyklos programa paprastai pateikia medžiagą įdomiai ir patraukliai,be monotonijos.

Mokytojui ne tiek svarbu būti asmenybe, kiek pateikti tokių žinių apie pasaulį,

Tvarka ir tikslumas mokykloje: skambutis, mokymuisi skirtas laikas, kasdieniniai pamokų planai ir tt. .

Žodis kilęs iš graikiško žodžio reikškiančio „darbą“. Susiformavo JAV ir dominavo visą XX a. .

Pragmatizmas skatina ieškoti tokių procesų ir veikti tokias būdais, kurie labiausiai padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Mokytojas turi siekti padėti individui adekvačiai keistis kintant aplinkybės ir gyvenimo sąlygoms.

Mokykla kaip ugdymo institucija vaikui turi tapti jo gyvenimo čia ir dabar forma.

Rytų filosofija susideda iš keturių svarbiausių mąstymo sričių: Indijos, Japonijos, Kinijos ir Vid. Rytų. Nors filosofijos skirtingos, tačiau esama bendrumų.

Rytų filosofija nekelia vieno ugdymo tikslo. Labiau siekiama suteikti žinių apie gamtos jėgas, kad žmonės geriau galėtu su jomis susitvarkyti. Labiau pabrėžiamas ne materialumas ar logika, o intuicija, mistika, jutimai.

Rekonstruktyvistai siekia paversti ugdymą veiklesne socialine jėga. Jie mano, jog ugdytojai pirmieji turėtu prisidėti prie vykstančių permainų, ir stengiasi pakeisti mokyklas, kad jos padėtu naują ir geresnę visuomenę. Jie teigia kad visuomenė išgyvena krizę, todėl ugdytojas turi būti visuomenės veikėjas, o mokykla užimti strateginę padėtį prieš krizės įveikimą, nes suteikia veiksmams būtiną pagrindą.

Ugdymo filosofijos apžvalga. (2013 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-filosofijos-apzvalga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:40