Ugdymo filosofijos konspektas


Filosofijos konspektas. Vilhelmas Storostas. Johanas Heinrichas Pestalocis. Elementariojo mokymo priemonės – skaičius , forma , kalba. Rudolfas Šteineris. Valdorfo darželiuose vaikai ugdomi dviem pagrindinėmis kryptimis. Valdorfo mokymo teiginiai. Vaizduotė ir kūrybingumas. Socialinis bendravimas. Etinės moralinės nuostatos. Ryšys su socialiniu darbu. Valdorfo pedagogikos kritika. Šalkauskis visą savo pedagogiką suskirsto į tris pagrindines dalis. Didelį dėmesį. Šalkauskis skiria akademinei erdvei. Paulo Freire'as Kritinės sąmonės ugdymas ". Marija Montessori. John Dewey.


VYDŪNAS TEIGIA:1.Visas gyvenimo tūrinys yra paslėpta tame, kas yra nesąmoninga.2.Sąmoningumas atsiranda iš nesąmoningumo.3.Sąmoningumas yra šviesa, o nesąmoningumas – tamsa.4.Geiduliai ir aistros niaukia sąmonę.5.Sąmonė užsidega kaip žiburys, kai žmogaus esmė prisitraukia kūną, žmogui iš miego pabundant ir užgęsta žmogui įmingant, tada žmogaus esmė kūną paleidžia.6.Sąmoningumas apribojamas laiku ir laipsniavimu. Jis nėra suprantams iš esmės ir laiko, bet numanomas iš daiktingumo.7.Viskas, kas yra, vyksta sąmoningume.8.Sąmonė yra visų patirčių neišvengiama sąlyga.9.Žmogui dažniau reiktų susimąstyti, kad pasauliui patirti, reikia būti sąmoningam.

KRITINIAI KLAUSIMAI:1.Ar sąmonė yra kasdienis dalykas apie kurį neverta galvoti? 2.Kaip jūs vertinate tai, kad sąmonę aiškintis yra esminė žmogaus susipratimo dalis?3.Kaip paaiškinti perėjimą: iš nesąmoningumo į sąmoningumą?

J.H.Pestalocis įdomus tuo, jog pradėjęs dirbti su vaikais pats pripažino, kad nelabai gerai moka rašyti ir skaičiuoti, tačiau būtent tai ir skatino jį ieškoti lengvai suprantamų ugdymo metodų, kurie padėtų ne tik labai gerai išmokyti vaikus, bet ir pačiam įtvirtinti savo žinias. “Daugelį mėnesių rengiau mokymo pagrindų teikimo metodiką, remdamasis paprastumo principu.”Sugalvojo daugybę savitų mokymo metodų, pavyzdžiui, “stebėjimo abėcėlę”, leidžiančią suprasti formų įvairovę.Pestalocis laikomas pradinės mokyklos didaktikos pagrindėju, vargšų auklėtoju ir globėju. Dirbdamas jis stengėsi išmokyti vaikus gyventi, kad jie ne tik įgytų darbui reikalingų žinių, bet ir tobulėtų doroviškai, pajėgtų suvokti žmogišką orumą, išbristų iš skurdo ir pažeminimo. Pedagogas vadovavosi mintimi, jog jeigu vargšo vaikas nuo mažens bus tinkamai auklėjamas ir pratinamas dirbti, tai išeis iš savo sunkios padėties. Jis pats mokė vaikus skaityti, rašyti, skaičiuoti, dirbti buities darbus, kalbėjo apie gamtą ir žmonių gyvenimą, auklėjo doroviškai.

Anot Pestalocio, tarp mokytojo ir mokinių turėtų dominuoti šilti santykiai, derinami su saikingu reiklumu. Teigiamai vertino ugdymą šeimos aplinkoje, leido veikalus, kurių turinį galėtų suprasti ir namuose pritaikyti motinos vaikų mokymui.

Rūpinosi, kad liaudies švietimas būtų demokratiškas, pagrįstas psichologiškai ir individualizuotas. Smerkė vaikų atminties perkrovimą nesistemingomis žiniomis, nepsichologinius žodinius mokymo metodus, “kalimą”, slopinantį vaiko sugebėjimus.

Savo pedagoginę teoriją jis pavadino elementariojo švietimo teorija. Tai yra įgimtų žmogaus polinkių ir jėgų plėtojimo idėja. Žmogaus prigimties jėgos, anot Pestalocio, yra trejopos: protinė, fizinė, dorovinė (žinių, gebėjimų, norų). Ugdymo menas – išlaikyti šių jėgų pusiausvyrą.

Svarbiausiu savo nuopelnu Pestalocis laikė tai, kad suformulavo ir pagrindė vaizdumo principą. Stebėjimą reikia paversti menu – išugdyti pastabumą, kad labiausiai įstrigtų esminės daiktų žymės, o ne kintamieji jų požymiai. (“Galų gale mūsų pažinimas eina nuo painaus prie apibrėžto, nuo apibrėžto prie aiškaus ir nuo aiškaus prie tikslaus.”) Elementariojo mokymo priemonės – skaičius, forma, kalba. “Žmogus yra geras ir nori gėrio, bet, kurdamas gėrį, jis trokšta savo gerovės. O jeigu žmogus yra blogas, vadinasi, kas nors pastojo jam kelią, kuriuo einant tampama geru.” (“Laiškas draugui apie Stanco įstaigą”, IV laiškas)

Dorovinio auklėjimo metodikos etapai:1.Siekė, kad vaikai būtų atviri, susiklostytų nuoširdūs tarpusavio santykiai.2.Dorovinių nuotaikų pagrindu organizuojama praktinė veikla.3.Refleksija, kuri apjungia pirmąsias dvi dalis.

Perskaitę J.H. Pestalocio kūrinius, likome sužavėti jo švietimo teorijos. Manome, jog jis jau XVIIIa.pab.-XIXa.pr. pateikė svarbios informacijos, kaip būtų galima pagerinti vaikų ugdymą, ir pabrėžė svarbiausius ugdymo trūkumus, kurie, deja, aktualūs ir iki šiol.

Kritiniai klausimai:1.Mokytojo ir mokinio santykių problematika. Mokyklose ir universitetuose nesudaromos sąlygos mokiniui ir mokytojui pažinti vienas kitą.2. Informacijos problematika. Mokiniams teikiama nesisteminga informacija, kuri “neužsifiksuoja” atmintyje.3.Visuotinio lavinimo sudėtingumo problema. “...ar elementaraus lavinimo idėja nėra svajonė? Kur ji egzistuoja iš tikrųjų?” (Pestalocis)

Kritiniai klausimai :1.Ar reikalingas toks mokymas, kuris ruošia tik darbininkus?2.Ar asmuo gali pilnavertiškai save realizuoti esant loginio ir analitinio mąstymo spragoms?

Apibendrinant, Rogers teorija suponuoja naują požiūrį į žmogų ir jo problemas. Remiantis ja, ieškoma stiprybių ir pozityvių pusių, o ne koncentruojamasi ties patologija ir būdais, kuo greičiau pašalinti neigiamą žmogaus savybę. Taip pat žmogus, o ne darbuotojas, tampa pagrindinis veikėjas pagalbos procese. Svarbu ir tai, kad ši teorija akcentuoja socialinio darbuotojo profesionalumo ir tobulėjimo svarbą. Žmogus tampa didžiausia vertybe, kas ir turėtų būti socialinio darbo ašis.

Ugdymo filosofijos konspektas. (2015 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-filosofijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:38