Ugdymo filosofijos ypatumai viduramžiais


Filosofijos esė. Ugdymo filosofijos ypatumai viduramžiais. Išvados. Literatūros sąrašas.


Besiugdantys turėjo patirti, kad viską Dievas yra išmintingai sukūręs pagal skaičių, matą ir svorį. Skaičiai trys, keturi, septyni esą šventi. Jie apsprendžia pasaulio buvimą.Todėl ir mokoma buvo „septynių laisvųjų menų“, lotyniškai – „septem artes liberales“. Trys iš jų – gramatika, dialektika, retorika – pavadinta „trikeliu“ (Trivium). Keturi – muzika, aritmetika, geometrija, astronomija vadinama „keturkeliu“ (quadrivium).Žmogaus ugdymo procese dominavo auklėjimo, tikėjimo dvasia, nukreipta tobulinti vidinį žmogaus pasaulį. Buvo akcentuojama meilė antgamtiniam gyvenimui, tai yra pastoracinė meilė. Pedagoginė mintis akcentavo, o pedagoginė praktika rėmėsi gana šiurkščiais mokinio bei mokytojo tarpusavio santykiais. Visas mokymo turinys buvo nukreiptas tobulinti mokinio dvasią, ugdyti jo dievobaimingumo jausmą. Viduramžių ugdymas norėjo žmogų padaryti ne tiek stiprų ir gražų, ne tiek mokytą ir išsilavinusį, kiek dorą ir šventą. Pagrindinė ugdymo priemonė Viduramžiais buvo pamokymas arba žodis. Mokymas buvo valdomas autoritetingų raštų, o jo forma pirmiausia buvo egzegezė (filologinis senovinių tekstų, ypač Biblijos aiškinimas ir komentavimas).

  • Filosofija Esė
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (693 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 18 KB
  • Ugdymo filosofijos ypatumai viduramžiais
    10 - 9 balsai (-ų)
Ugdymo filosofijos ypatumai viduramžiais. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-filosofijos-ypatumai-viduramziais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:16