Ugdymo paradigmos


Pedagogikos aprašymas. Ugdymo (- si ) paradigmų kaita klasikinė ir šiuolaikinė didaktika ). Klasikinė mokimo paradigma. Šiuolaikinė mokymo (- si ) paradigma. Vadovavimas ugdymo (- si ) procesui mokyklos vadovai , mokytojai , tėvai , mokiniai ir kt. ). Ugdymo metodai ir būdai. Jų klasifikavimas. Atskirų metodų charakteristika. Mokymo (- si ) metodų parinkimo pagrindai. Tradiciniai ir netradiciniai mokymo (- si ) metodai. Tradiciniai mokymo metodai.  . Netradiciniai mokymo metodai.  .


Klasikinė mokimo paradigma. Tai tradicinis požiūris į mokymą, kuriuo pagrįstos dabartinės mokymo sistemos. Šis požiūris yra objektyvistinis ir, anot Tobin (1990), mokėjimu laiko žmonėms suprantamas tiesas. Objektyvistai teigia, kad mokslas ir įvairūs tyrimo aspektai yra priemonės objektyviai tikrovei atrasti. Mokytojai, pasak objektyvistų, yra individai, įgiję pakankamai tam tikrų disciplinų žinių. Jų paskirtis – perteikti turimas žinomas ir sąlygiškai nekintamas žinias (faktus, sąvokas, principus).

Klasikinė mokymo paradigma remiasi bihevioristine mokymo teorija. Pagrindinė jo teorijos yra ta, kad mokymasi to, už ką galima gauti atlygį. Sisteminis mokymo procesas čia dalijamas į keletą smulkesnių dalių, ir už kiekvieną jų gali būti skiriamas atlyginimas. Mokinys visiškai priklauso nuo mokytojo: jei jis įvertina, kad medžiaga išmokta, leidžiama eiti toliau, jei ne – mokymasis sustoja. Tad mokymas, pasak bihevioristinės mokymo teorijos, kuris vadinamas „reikalavimais grindžiamu“ mokymu, vyksta taip:

Klasikinė mokymo paradigma koncentruota į mokytoją, kaip pagrindinį informacijos ir žinių šaltinį. Klasikinės mokymo paradigmos esminis bruožas – kad mokymas realizuojamas per pedagoginį poveikį. Mokytojas apibrėžia sąlygas, kuriomis vyksta mokymas, ir kontroliuoja įvairias skatinimo ir drausminimo priemone, susijusias su mokymusi ( arba jo nebuvimu).

Mokytojas atlieka organizatoriaus, vadovo vaidmenį, kuris svarbus mokymo strategijoms ir medžiagai parengti. Daugiausia dėmesio skiriama mokymui, racionaliam informacijos pateikimui, kad mokinys įgytų kuo daugiau žinių. Mokymo sėkme laikomas tam tikras žinių įgijimo ir jų atgaminimo lygis. Vadovaujantis tokiu požiūriu, daugiausia dėmesio skiriama ugdymo turiniui ir patiems mokytojams. Mokiniai – pedagoginio proceso objektai, o ne dalyviai. Pamokose vyrauja metodai, kur mokinys yra pasyvus mokymo proceso dalyvis, klausantis mokytojo ir vykdantis jo nurodymus.

  • Pedagogika Aprašymai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1423 žodžiai)
  • Pedagogikos aprašymai
  • Microsoft Word 22 KB
  • Ugdymo paradigmos
    8.7 - 3 balsai (-ų)
Ugdymo paradigmos. (2015 m. Lapkričio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-paradigmos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:05