Ugdymo paradigmų kaita Lietuvai atgavus nepriklausomybę


Istorijos esė.

Ugdymo paradigmų kaita Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilnius.


Prasidėjus Lietuvos švietimo reformai, buvo aiškiai įvardytas perėjimo iš ugdymo į ugdymąsi paradigmos reikalavimas. Kitaip tariant, nuspręsta pakeisti sovietinę, klasikinę mokymosi sistemą, kurioje pagrindinį vaidmenį visame mokymo procese turėjo mokytojas į šiuolaikinę, humanistinę laisvojo mokymosi paradigmą, kur pagrindiniu veikėju tampa pats mokinys. Kyla klausimas, ar iš tiesų, praėjus daugiau negu dvidešimčiai metų nuo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo priėmimo, bendrojo lavinimo mokyklose pereita nuo klasikinės ugdymo prie šiuolaikinės ugdymosi paradigmos?

Ugdymo paradigmų kaitos kontekstas sietinas su išorinėmis ir vidinėmis sąlygomis. Viena svarbiausių išorinių sąlygų atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvo ta, kad XX a. Vakarų demokratinėse šalyse įtvirtintos pedagogikos idėjos, atmetančios klasikinę paradigmą kaip nepajėgiančią XX a. atitikti individo ir visuomenės poreikių, stiprėjančios humanistinės psichologijos pozicijos. Humanistinė psichologija atsirado JAV po antrojo pasaulinio karo ir atsigręžė į žmogiškas vertybes – laisvę, saviraišką, kūrybą, užuojautą. Būtent šios vertybės (kaip ir daugelis kitų) buvo akcentuojamos laisvojo ugdymo paradigmoje. Ši teorija pagrindė ugdymą, kurio esmę, atskleidžia domėjimasis visos vaiko asmenybės vystymusi, dėmesys tarpasmeninei sąveikai, akcento perkėlimas iš mokymo į mokymąsi, patirties svarbos mokymosi procese pabrėžimas, naujas mokytojo vaidmens supratimas – ne žinių perteikėjas, mokėjimų ir įgūdžių formuotojas, o asmuo, sudarantis sąlygas, skatinantis, padedantis, palengvinantis mokymąsi.

Išorinės ir vidinės sąlygos nepriklausomoje Lietuvoje buvo ir tebėra palankios į vaiką orientuotai ir jį atskaitos tašku laikančiai paradigmai įsigalėti ugdant bendrojo lavinimo mokykloje. Tiesa, probleminis lieka klausimas – „ar iš tiesų, praėjus daugiau negu dvidešimčiai metų nuo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo priėmimo, bendrojo lavinimo mokyklose pereita nuo klasikinės ugdymo prie šiuolaikinės ugdymosi paradigmos?“

Pagal naująją mokymosi paradigmą būtina laikytis bendrųjų švietimo principų: humaniškumo, demokratiškumo, tautiškumo, atsinaujinimo. Vienas svarbiausių švietimo principų — humaniškumas. Šiuo principu pažymima, kad švietimas orientuojasi į žmogų kaip į nelygstamą vertybę. Todėl ugdomas savarankiškas ir garbingas asmuo, gebantis laisvai pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimą. Mano manymu šio principo yra laikomasi jau daug metų, nes jo pagrindinės funkcijos: žmonių meilė, gailestingumas, pagarba žmogaus vertybei, žmoniškumas yra mokomos nuo ankstyvos vaikystės ir išlieka akcentuojamos iki pat mokyklos baigimo.

  • Istorija Esė
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (2012 žodžių)
  • Universitetas
  • Istorijos esė
  • Microsoft Word 23 KB
  • Ugdymo paradigmų kaita Lietuvai atgavus nepriklausomybę
    10 - 7 balsai (-ų)
Ugdymo paradigmų kaita Lietuvai atgavus nepriklausomybę. (2016 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-paradigmu-kaita-lietuvai-atgavus-nepriklausomybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:28