Ugdymo procesas


Pedagogikos kursinis darbas. Įvadas. Neformalųjį vaikų švietimą reglamentuojantys teisės aktai. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą reglamentuojantys teisės aktai. Išvados. Literatūra.


Pagrindinis neformaliojo švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje apibrėžiama neformaliojo vaikų švietimo vieta Lietuvos švietimo sistemoje ir jos kaitos kryptys, tikslas ir uždaviniai, principai, reikalavimai švietimo teikėjams, rezultatas, ugdymo proceso organizavimo, informavimo ir finansavimo principai bei numatomos priemonės Koncepcijai įgyvendinti. Todėl siekiant didesnės neformalaus vaikų ir suaugusiųjų švietimo plėtros, būtina atkreipti dėmesį į tinkamą teisinę bazę – neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai, labai aktualu plačiau panagrinėti neformalaus vaikų ir suaugusiųjų švietimo teisinį reguliavimą.

Problema. Atskleisti, kokie yra neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą reglamentuojantys dokumentai.

Šio darbo objektas – neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą reglamentuojantys dokumentai.

Tyrimo tikslas – identifikuoti neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą reglamentuojančius dokumentus.

1) išnagrinėti neformalųjį vaikų švietimą reglamentuojančius dokumentus;

2) išanalizuoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą reglamentuojančius dokumentus.

Neformalusis vaikų švietimas yra sudedamoji Lietuvos švietimo dalis, o jo veiklą reglamentuoja eilė teisės aktų, kuriuos toliau nagrinėsime ir įvertinsime. Pažymėtina, kad iki 2003 m. (iki naujos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijos) neformaliojo vaikų švietimo sąvoka nebuvo aiškiai apibrėžta.

Lietuvos teisės aktai, reguliuojantys neformalųjį vaikų švietimą:

Neformaliojo 2003-2012 metų vaikų švietimo strategijos uždaviniai:

Šias vaikų ugdymo programas gali vykdyti:

Todėl apibendrinant išanalizuotus dokumentus apie neformalųjį vaikų švietimą galime teigti, kad tokios programos tik pagerins teisinę švietimo sistemą ir ugdymo procesą.

NEFORMALŲJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

Lietuvos teisės aktai, reguliuojantys neformalųjį suaugusiųjų švietimą:

Lietuvos švietimo koncepcija (1992) neformalusis švietimas apibrėžiamas taip:

Įstatymo 4 ir 5 straipsnyje apibrėžiamos pagrindiniai šio įstatymo uždaviniai:

4 straipsnyje teigiama, kad Neformalusis suaugusiųjų švietimas apima:

O 5 straipsnyje pateikiamos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo formos, kurios apima šias:

Apibendrinant, suaugusiųjų neformalųjį švietimą, galime teigti, kad tai vis labiau populiarėja kaip suaugusiųjų švietimo forma. Nors neformalus suaugusiųjų mokymasis ir tęstinis mokymąsis kol kas teisine bei socialinio prestižo prasme dar nėra prilyginamas formaliam suaugusiųjų švietimui, tačiau jo nauda akivaizdi, nes jis „tobulina asmenybę, skatina savigarbą bei galimybę jaustis visaverčiu visuomenės nariu“. Šiuolaikiniame pasaulyje yra įvairių tipų suaugusiųjų švietimo įstaigų, apimančių ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, o iš jų galima išskirti suaugusiųjų mokyklas, liaudies aukštąsias mokyklas, rezidentines, nerezidentines, atviruosius universitetus, kursus, sveikatingumo ir fizinio lavinimo centrus, profesinių mokyklų, kolegijų, universitetų skyrius suaugusiems, neakivaizdines profesines mokyklas ir kolegijas, suaugusiųjų profesinio mokymosi centrus, perkvalifikavimo centrus, būrelius, nevyriausybines organizacijas.

Ugdymo procesas. (2015 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugdymo-procesas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:53