Ugnis baltų mitologijoje


Skaidrės apie ugnį. Ugnies mitologja. Senoves tekstuose svajones apie mokslinius isradimus. Ugnis baltų gyvenime. Ugnies garbinimas. Ugnis antikos mitologijoje.

Lietuvių referatas. Ugnies pavidalai. Ugnies pasirodymo pavidalai. Ugnies svarba žmogaus gyvenime. Ugnies grėsmė žmogui. Ugnies užžiebimas. Rūpinimosi ugnimi procesai. Maldos ugniai. Ugnies užteršimas. Ugnį teršiantys žmonės. Apsivalymas ugnimi. Kiti ugnį užteršiantys daiktai. Ugnies degimo svarba. Sakmių analizė. Vaikščiojanti ugnelė. Ugnies pasivaikščiojimas. Sudegintos trobos. Šiame referate bandysiu pateikti informacijos apie ugnies svarbą senovės lietuvių gyvenime, vėliau išanalizuosiu keletą sakmių ir bandysiu išsiaiškinti visas smulkmenas apie ugnį senovės lietuvio namuose. Remsiuosi p. Dundulienės ir kitais moksliniais darbais.


Šiame referate bandysiu pateikti informacijos apie ugnies svarbą senovės Lietuvių gyvenime, vėliau išanalizuosiu keletą sakmių ir bandysiu išsiaiškinti visas smulkmenas apie ugnį senovės Lietuvio namuose. Remsiuosi p.

Ugnis – garbinamas objektas baltų mitologijoje nuo senų laikų. Ugnis pastovaus pavidalo neturėjo: iš pradžių, ankstyvaisiais giminės santvarkos laikais, pati ugnis nebuvo suasmeninta ar sudievinta. Vėliau senovės laikų žmogaus vaizduotėje buvo susikūręs ugnies šeimininkės – moters atvaizdas, turėjęs ugnies, vėliau ornitomorfinį, zoomorfinį, antropomorfinį pavidalą. Dar vėliau ugnis buvo įsivaizduojama, kaip gyvūnas. Vėliau, patriarchato laikotarpiu, siekiant visus dievus suvyriškinti ugnies deivės taip pat pradėtos vadinti vyriškais vardais. Vietoj ugnies deivės gabijos, atsiranda gabikis. Ugnis pasirodydavo žmonėms dažniausiai ugninio, raudono kamuolio ,liepsnos, raudonos, ryškios juostos pavidalais.

žmonės ugnį labai brangino, garbino, globojo, ji užėmė labai didžiulę vietą kiekvieno žmogaus gyvenime. Manyta, jog už gerą ugniai, ugnis atsilygins tuo pačiu. Šeimininkės namų židiniui ne tik aukodavo, bet ir užklodavo prieš einant miegoti, manydavo kad ugnis kaip ir paprastas žmogus prieš miegą turinti nusiprausti, todėl žmonės statydavę puodelį vandens prie ugnies, kad ji turėtu kur nusiprausti.

Pakloti ugniai patalą reikšdavo stropiai ir gražiai sutvarkyti žarijas, apkloti – apgaubti žarijas pelenais, kad jos neišblėstų. Taip buvo daroma kiekvieną vakarą, sakoma jog jei šeimininkė nesirūpina ugnimi, ši gali išeiti pasivaikščioti Padegti namą, todėl klojant ugniai patalą šeimininkės kalbėdavo maldas gabijai, prašydami, kad šventa židinio ugnis būtų rami, gera, nesukeltų gaisro. Visos šeimininkės, iš vis visi žmonės ugnies bijojo, dėl to ja rūpinosi, gerbė.

Lietuviai nuo senų senovės ugnies uždegimą laikė labai ypatingu. Ugnį galėdavo užkurti tik šeimininkas, šeimininkė ar kitas suaugęs šeimos narys, tačiau tai darydavo dažniausiai šeimininkės. Ugnį užkurti drausdavo nešvariems žmonėms. Jais buvo laikomos nėščios moterys, gimdyvės, žmonės įvykdę kokią piktadarystę. Ugnį užkurti griežtai drausdavo ir vaikams. Atėjus vakarui, temstant buvo uždegama balana, suteikianti jaukumo ir apšviečianti trobą. Buvo skiriama daug susikaupimo ugnies užžiebimui, užžiebiant ugnį troboje viešpataudavo tyla.

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (1325 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Ugnis baltų mitologijoje
    8 - 1 balsai (-ų)
Ugnis baltų mitologijoje. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/ugnis-baltu-mitologijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:50