Ūkininko žemės laukininkystės projektas


Žemėtvarkos kursinis darbas. Įvadas. Žemės naudmenos ir jų transformavimas. Pasėlių struktūra ir jos planavimas. Rotacijos sudarymas. Sėjomainos laukų projektavimas. Perėjimo prie augalų kaitos plano sudarymas įgyvendinant sėjomainą. Pasėlių išdėstymas plane. Jurgio leskausko žemės planas. Ekonominis - energetinis laukininkystės projekto įvertinimas. Išvados. Naudota literatūra.


Ūkininko Jurgio leskausko visas žemės sklypą sudaro ariama žemė ir sklypo forma yra patogi žemės ūkio mašinų darbui užtikrinti, tokiu atveju sklypo transformuoti nereikėjo, naudmenų plotai paliekami nepakitę.

Augalininkystės ūkio gamybą lemia augalų kaita, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Todėl formuojant modelį pagrindinis dėmesys skiriamas pasėlių struktūrai, nes ji rodo ne tik ūkininkavimo kryptį, bet ir jo intensyvumą. Augalininkystės ūkio žemės ūkio gamybos optimizavimo pagrindiniai principai yra šie:

Atsižvelgiant į savo ūkio žemės naudingumo balą (50,9) bei kitas galimybes, ūkininkas nusprendė auginti šiuos javus: žieminius kviečius (14,2 ha), vasarinius miežius (14,2 ha), iš kaupiamųjų pasirinko kukurūzus (3,5 ha), kurie bus naudojami silosui gaminti, taip pat bus auginamos daugiametės žolės (14,44 ha) ir pūdyminiai augalai (3,5 ha).

Sudarant rotaciją reikia laikytis tokių reikalavimų:

Dirvą alinantys augalai turi būti kaitomi su ją gerinančiais.

Pavyzdžiui, J. Leskausko ūkyje įgyvendinus sėjomainą numatyta auginti daugiametes žoles ir jas naudoti dvejus metus. Šiuo atveju rotaciją turėtų sudaryti 7 nariai, vienam rotacijos nariui tektų 7,1 ha pasėlių.

Atsižvelgdamas į pasirinktą pasėlių struktūrą, priešsėlių schemą ir nustatytą sėjomainos laukų skaičių, ūkininkas Jurgis Leskauskas sudarė tokią sėjomainos schemą:

1) Vasarojus + įsėlis (1)

2) Daugiametės žolės I naudojimo metų (1)

3) Daugiametės žolės II naudojimo metų (1)

4) Žiemkenčiai (1)

Sėjomainos laukai turi būti beveik vienodo dydžio, kad būtų galima kasmet gauti maždaug tą patį kiekvieno pasėlio bendrąjį derlių. Priklausomai nuo natūralių riboženklių įtakos, praktiškai neįmanoma sudaryti vienodo dydžio laukų juos projektuojant.

Projektuojant sėjomainos laukus, reikia laikytis šių sąlygų:

Laukų ribas reikia derinti prie natūralių ribų

Sėjomaininiai laukai turi būti vienodo dydžio

Sėjomaininių laukų konfigūracija turi užtikrinti tinkamą visų lauko darbų organizavimą.

Kai laukai maži, dažniausiai jie susideda iš vieno ištisinio darbo sklypo. Šitokių laukų pageidautinas pločio ir ilgio santykis turėtų būti maždaug kaip 1:3.

Sėjomaina laikoma įgyvendinta, kai visi sėjomainos laukai apsėti rotacijoje numatytais pasėliais. Kai sėjomaina neįgyvendinta, kiekviename sėjomaininiame lauke gali būti keli pasėliai. Be to, gali būti žemės naudmenų, kurios dar nepaverstos ariama žeme.

Ūkininko Jurgio Leskausko ūkyje projektavimo metais esama pasėlių struktūra neatitiko planuokamos. Buvo mažiau javų, daugiau kaupiamųjų, mažiau daugiamečių žolių, o kukurūzų visai nebuvo. Taip pat buvo auginami rapsai, avižos, pašariniai runkeliai, cukriniai runkeliai, linai.

Ūkininko žemės laukininkystės projektas. (2015 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/ukininko-zemes-laukininkystes-projektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:14