Ūkio projektavimas


Žemėtvarkos kursinis darbas. Informacijos šaltinių apžvalga. Žemės sklypas. Valstybinis žemės kadastras. Žemės nuosavybė. Ūkininko ūkio vidinės žemėtvarkos projekto rengimas. Projekto parengiamieji darbai. Ūkio gamtinių ir ekonominių sąlygų charakteristika Ūkio charakteristika. Ūkio dirvožemiai , žemės ūkio naudmenų našumo balas. Žemės naudmenų charakteristika. Ūkininko ūkio sodybos projektavimas. Statybos privačioje ūkininko žemėje. Vietos sodybai parinkimas. Kelių tinklo projektavimas. Pagrindiniai ekonominiai bei funkciniai reikalavimai. Pagrindiniai techniniai reikalavimai. Kultūrinių ganyklų projektavimas. Sėjomainų tipų nustatymas ir laukų projektavimas. Teritorijos zonavimas. Sėjomainų laukų projektavimas. Sėjomainos plotas. Viso 12 00 12 00 01. Projekto ekonominis pagrindas. Žemės ūkio augalų derlingumo planavimas. Augalinės produkcijos paskirstymas ir pašarų balansas. Bendroji augalinė produkcija. Ekonominis pasėlių išdėstymas. Ūkio augalinės produkcijos vertė 41660 824. = 40835 76 lt išvados ir rekomendacijos. Informacijos šaltinių sąrašas.


P. Aleknavičius ir kt. (1999) teigia,kad privačios žemės savininkas turi didesnes teises ir sąlygas savarankiškai plėtoti šioje žemėje ūkinę veiklą, naudotis ja kaip kitu nekilnojamuoju turtu. Žemės nuosavybė sudaro galimybę pasireikšti žemės savininko iniciatyvai. Žemės savininkas, būdamas visuomenės dalimi, turi ir socialinių įsipareigojimų tinkamai elgtis su įsigyta žeme.jis tampa šios žemės saugotoju. Jo teisės laisvai valdyti savo turtą susiejamos su pareigomis tausoti ir gerinti žemę, saugoti derlingąjį dirvožemį nuo sunaikinimo ir nualinimo, o žemės ūkio naudmenas – nuo užteršimo. Kaip tinkamai naudoti žemę, planuojama žemėtvarkos projektuose ir kituose planavimo dokumentuose (P. Aleknavičius ir kt. 1999).

J. Motuzo ( 1996 ) nurodoma kaip stambialaukė žemės apdirbimo sistema pasikeitė į privačią mažasklypę žemėvaldą, todėl žvelgiama į nedidelio žemės sklypo savininko, nūdienos ūkininko poreikius ir problemas.

Račinskas A. ( 1990 ) išdėsto apie dirvožemio sandarą. Dirvožemis sudarytas iš: dirvožemio kietosios dalies. Jis yra netik augalų gyvenamoji vieta, jų maisto medžiagų

Šaltinis, bet ir žemdirbių gamybos priemonė. Nuo dirvožemio savybių priklauso ūkio specializacijos, auginamų augalų, technikos ir technologijų pasikeitimas.

Prieš pradedant rengti projektą reikia apžiūrėti ūkį, išklausyti visus ūkio savininko pageidavimus, juos aptarti ir parinkti geriausią sprendimą.

Projekto rengimo metu reikia atlikti šiuos parengiamuosius darbus:

Pasirinktą privačią žemėnaudą perkelti į popieriaus lapą M 1:2000. Reikia tiksliai pažymėti sklypo ribas ir žemės naudmenų kontūrus.

Parengti ūkio dirvožemio planą M 1:10 000.

Parengti ūkio žemėnaudai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo planą M 1 : 10 000;

Parengiamųjų darbų metu tyrinėjama ariamoji žemė. Pažymime kokie plotai kam tinkami auginti. Taip pat turime numatyti žemės ūkio naudmenų transformavimo galimybes

Kadangi ūkio sodybą planuojama projektuoti sklypo viduryje, tai į sodybą reikės suprojektuoti kelią, kuris jungtų sodybą su vietinės reikšmės keliu.

Ūkio dirvožemiai tai karbonatingi priemolio ir priesmėlio dirvožemiai. Juose galima auginti žieminius kviečius, miežius, cukrinius ir pašarinius runkelius.

Taip pat yra dirvožemis velėninis jaurinis, velėninis karbonatinis priesmėlis, lengvas priemolis, bei rišlus smėlis. Juose tinka auginti bulves.

Ūkio naudmenų našumas 53,60 balai.

Ūkio žemės naudmenas sudaro ariama žemė – tai kultūrinė ganykla, naudojama ganymui ir šienui.

Teritorijos plotas ūkio sodybai įkurti parinktas atsižvelgiant į numatomų statinių poreikį. Naujos sodybos statyba, kaip svarbus kraštovaizdį kuriantis veiksnys, turi būti diferencijuota atsižvelgiant į gamtines, socialines bei ekonomines sąlygas. Vienas svarbiausių nemažai kainuojančių naujos sodybos elementų – inžinerinės infrastruktūros kūrimas, sodybos prijungimas prie elektros, telekomunikacinio ryšio, vandentiekio ir kitų inžinerinių tinklų. Kuo toliai sodyba bus nutolusi nuo šių objektų, tuo daugiau materialinių sąlygų pareikalaus jos kūrimas.

Prisitaikius prie gamtinio kraštovaizdžio sąlygų, buvo įvertinamos žemės naudmenos, naudmenų optimizavimo priemonės, pastatų konstrukcijos, kelių trasos. Tokiu būdu buvo kompleksiškai suformuotas harmoningas kraštovaizdis.

Parenkant sodybai vietą buvo atsižvelgta ir į ekonominius reikalavimus. Brangiausiai kainuojančių naujos sodybos elementų – inžinerinės infrastruktūros kūrimas, privažiavimo iki valstybinio kelio tiesimas, sodybos prijungimas prie elektros.

Sodybai statyti turi būti parinkta aukštesnė, sausesnė ir nuotakesnė vieta. Drėgnuoju metų laiku grunto vandens lygis turėtų būti giliau kaip 1 m. Negalima sodybos statyti ant drenažo sistemų. Sodybai parinkta vieta taip, kad žemės darbai būtų pigesni.

Rengiant sodybą reikia laikytis priešgaisrinių reikalavimų. Atstumai tarp sodybos pastatų turi būti ne mažesni kaip 6 – 15 m.

Sodyboje taip pat reikia įrengti šachtinį arba gręžtinį šulinį. Sanitarinės apsaugos zonoje (nuo 5 iki 50 m.) negalima statyti tvartų, kanalizuojamo vandens valymo įrenginių, trąšų, chemikalų saugyklų. Sanitarinės apsaugos zonoje draudžiama ganyti gyvulius. Aplinkos apsaugos ir estetiniai reikalavimai:

Ūkininko sodybą draudžiama statyti šiose teritorijose;

Vieta sodybai buvo parinkta atsižvelgiant i techninius ekonominei sodybai parinkimo reikalavimais, aplinkos apsaugos ir estetiniais reikalavimais bei sodybos vietos parinkimo rekomendacijomis. Sodybos vieta buvo parengta arti kelio, kad ūkininkas be didelių rūpesčių galėtų susisiekti su artimiausiu miestu ar gyvenviete.

Ūkio projektavimas. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/ukio-projektavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:31