Universiteto idėja


Filosofijos aprašymas.

Universiteto idėja.


Tony‘s Becheris akademinės kultūros tyrimui pritaikęs antropologines „genties“ ir „teritorijos“ kategorijas, teigia, kad paskirų disciplinų tapatumas yra paremtas profesine kalba ir tos srities literatūra. Kad nustatytų, apibrėžtų ir išsaugotų savo disciplinų ribas, mokslininkai siekia atsiriboti nuo „nelegalų“: jie išstumiami ir katedros arba fakukteto pastato, sukuriamos griežtos narystės sąlygos ir ją reguliuojantys kodeksai. Vietą akademiniame pasaulyje išsikovojusios disciplinos sukuria tam tikrus reikalavimus savo diskursams, kad išvengtų išorinių įtakų ir užsitikrintų savo tąsą. Pajutęs menkiausius konkurencijos požymius, konkrečios mokslinės disciplinos išugdytas mentalitetas imasi ir retorika, ir turima institucine galia „ginti“ savo teritoriją nuo įsibrovėlių. Hiperspecializacija lėmė, kad atsirado ir buvo įteisinti akademiniai „žargonai“, o tarpdisciplininis tyrimų pobūdis verčia plėsti kalbinės komunikacijos lauką, kitaip tariant, mokytis kelių nelengvai įkandamų „žargonų“. Kad apgintų savo teisę į tyrimo objektą bei vietą akademinių studijų rinkoje, kiekviena disciplina nustato reikalavimus savo praktikuojamam diskursui. Kai kada jos kalbėjimo būdas tampa pašaliniams visiskai neįkandamu specializuotu žargonu. Sociologų polinkį į scientistinę stilistiką nulėmė istorinės šio mokslo ištakos: Auguste‘as Comte‘as siekęs šią naują discipliną paversti „mokslų karalienę“, iškėlė ambicingą pozityvistinę programą, turėjusią, be kita ko, sukurti objektyvistinę kalbėseną pagal gamtos mokslų pavyzdį, kad sociologija būtų aiškiai atskirta nuo humanitarinės srities ir jai būdingo sąvokų neapibrėžtumo. Daugelis šiuolaikinių sociologų rodo „bjaurų lingvistinį įprotį“darkyti kalbą, daiktavardžius versti veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais ir kurti niekam nereikalingus gremėzdiškus naujadarus. Amerikiečių autorius Jay‘us Tolsonas, aptaręs šiuolaikinių akademinių diskursų žargonizacijos priežastis, aiškina, kad „literatūros ir meno tyrinėtojai, istorikai, filosofai ir kiti akademiniai humanitarai prisijungė prie sociologų, antropologų ir politologų, siekdami suteikti savo sritims tiksliųjų mokslų „griežtumo“. Diskursų žargonizacijos tendencijas kritiškai vertina ir kitų akademinių disciplinų žmonės. Arthuras Asa Bergeris teigia, kad ir ši palyginti jauna „metadisciplina“ jau apsikrėtusi nesuprantamumo virusu. Daugeliu atvejų tekstas yra visiškai nesuprantamas. Kiti, radikalesni akademinės kultūros kritikai šį reiškinį laiko grėsminga užmačia diskursui monopolizuoti. Tiksliųjų mokslų vartojamos sąvokos slepia daug dviprasmybių, kurioms išsiaiškinti būtina filosofinė reflekcija. Pasak jų, dialogas tarp dviejų kultūrų užsimegs tik tuo atveju, jei abi pusės laikysis tam tikrų sąlygų. Pirma, mokslines teorijas privalu suprasti giliu ir neišvengiamai technišku lygmeniu; antra, ne visi diskursai yra iš prigimties „sunkūs“, todėl įmanoma tikrai sudėtingą problemą atskirti nuo banalios idėjos maskavimo sunkiai įkandamu žargonu; trečia, gvildenant sudėtingas žmogaus problemas, nederėtų mėgdžioti gamtamokslinių tyrimų ir šioje srityje visiškai pritinka kliautis intuicija, remtis literatūra ir pan.

  • Filosofija Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2480 žodžių)
  • Filosofijos aprašymai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Universiteto idėja
    10 - 7 balsai (-ų)
Universiteto idėja. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/universiteto-ideja.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:26