Uolienų Dūlėjimas


Biologijos referatas. Uolienų dūlėjimas ir jo rūšys. Uolienų fizikinis dūlėjimas Temperatūrinis. Mechaninis dūlėjimas. Uolienų cheminis - biologinis dūlėjimas. Chemobiologinis dūlėjimas. Dirvodarinių uolienų klasifikacija. Dūlėjimo pluta. Sąnašinės dirvodarinės uolienos. Koliuvinės ir deliuvinės dirvodarinės uolienos. Vandens suklostytos dirvodarinės uolienos. Ledyninės dirvodarinės uolienos. Eolinės dirvodarinės uolienos. Organogeninės dirvodarinės uolienos.


Dūlėjimas - tai uolienų pasikeitimas, ardymo ir sintezės mišinys, kuriame dažnai dalyvauja ir gyvieji organizmai. Prasidedant dūlėjimui, kietos uolienos pirmiausia yra fiziškai suardomos į mažesnius gabalėlius ir galiausiai – į atskirus mineralus. Suirusios uolienų dalelės bei mineralai yra veikiami įvairių cheminių reakcijų jėgų ir pavirsta naujais mineralais arba visai chemiškai suyra.

Pagal veikiančius dūlėjimo veiksnius ir jų poveikį yra išskiriamos dvi pagrindinės dūlėjimo klasės:

Temperatūrinis - šiems reiškiniams būdingas nevienodas mineralų kristalų išsiplėtimas ir uolienų lukštenimasis;

Fizikinio - mechaninio dūlėjimo metu kietos uolienos subyra į nuolaužas, skaldą, smėlį, guralą. Vykstant cheminiam – biologiniam dūlėjimui (veikiant vandeniui, anglies dioksidui ir organizmams), susidaro nauji mineralai. Fizikinis, cheminis – biologinis dūlėjimas vyksta tuo pačiu metu. Dūlėjimo tipą, intensyvumą, vyravimą lemia klimatas, reljefas, proceso trukmė, uolienų sudėtis (magminės ir metamorfinės uolienos dažniausiai dūla cheminiu, kvarcas ir smiltainiai tik – fizikiniu būdu).

Įšilusios uolienos tūris didėja, atvėsusios mažėja, uolienos dalelės juda pačios uolienos viduje iš išorės mechaniškai neveikiamos. Šio tipo dūlėjimas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja vanduo. Be to, dažnai uolienas sudaro įvairūs mineralai, turintys nevienodą kristalų tūrio ir linijinio plėtimosi bei susitraukimo koeficientą. Kiekvieną kartą, keičiantis temperatūrai, susidaro skirtinga ardomoji jėga uolienų viduje – jose atsiranda įtrūkių ir plyšių. Temperatūriniam dūlėjimui didelės reikšmės turi ir uolienos spalva. Tamsios įšyla labiau nei šviesios. Jei jos sudarytos iš tamsių ir šviesių mineralų suyra greičiau.

Mechaninis dūlėjimas vyksta dalyvaujant vandeniui. Žinant, kad šąlančio vandens tūris 10-11% didėja. Nuo šio tūrio didėjimo sukeliamas didelis slėgis į uolienų sieneles, ir dėl to ardomos uolienos. Šio tipo dūlėjimas dažnai vadinamas šaltiniu dūlėjimu. Šaltinis dūlėjimas vyksta kai uolienose yra vandens užpildytų tuštumų, ir kai temperatūra žemesnė už 0ºC. Tokios sąlygos susidaro kalnuose, daugiamečio įšalo srityse, poliarinėse zonose, tam tikrais metų laikais ir vidutinio klimato juostose.

  • Biologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (1649 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Uolienų Dūlėjimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Uolienų Dūlėjimas. (2015 m. Lapkričio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/uolienu-dulejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:01