Uosto ir laivų dyzelinių generatorių įrenginių kompleksinis automatizavimas


Technologijų kursinis darbas.

Uosto ir laivų dyzelinių generatorių įrenginių kompleksinio automatizavimo užduotis ir priemonės.Uosto įrenginių kompleksinio automatizavimo priemonės.Valdymo ir reguliavimo proceso samprata. Laivų dyzelinių įrenginių automatizavimo principinių duomenų formavimas. Paskirtis. Techniniai duomenys.Laivo dyzelinio variklio aprašymas. Techniniai duomenys. Laivo dyzelinio variklio aprašymas. Dyzelinio generatoriaus principinės automatizavimo schemos parinkimas, jos aprašymas. Variklio paleidimas. Dyzelgeneratoriaus „Automatinis“ paleidimas. Dyzelgeneratoriaus pirminio sutepimo vykdymas. Dyzelgeneratoriaus „Rankinis“ paleidimas. Variklio aušinimo ir tepimo sistemų temperatūros reguliavimas. Laivų dyzelinių įrenginių(dg) automatikos įtaisų, elementų parinkimas. Dyzelio aušinamo vandens temperatūros reguliavimo įtaisų, elementų parinkimas. Dyzelio tepalo temperatūros reguliavimo įtaisų, elementų parinkimas. Dyzelio kuro klampumo reguliavimo įtaisų, elementų parinkimas. Dyzelio oro pripūtimo ir aušinimo sistemų įtaisų, elementų parinkimas. Variklio alkūninio veleno apsukų reguliavimo įtaisų, elementų parinkimas. Dyzelio reguliavimo automatikos matavimo įtaisų parinkimas. Laivo dyzelių generatorių įrenginių automatizavimo sistemos parametrų skaičiavimas. Vykdymo įtaisų principinių elektrinių schemų elementų aprašymas ir skaičiavimas. Variklio diagnostikos sistemų procesų parametrų skaičiavimas. Įrenginio valdymo sistemos eksperimentinių tyrimų analizė. Dyzelinio įrenginio automatizavimo sistemų ekonominiai skaičiavimai. Uosto ir laivų energetinių įrenginių automatizavimo sistemų vystymo perspektyvos. Uosto ir uosto įrenginių automatizavimo sistemų vystymo perspektyvos. Laivų energetinių įrenginių automatizavimo sistemų vystymo perspektyvos. Uosto ir laivų energetinių įrenginių automatizavimo sistemų vystymo perspektyvos. Uosto ir uosto įrenginių automatizavimo sistemų vystymo perspektyvos. Laivų energetinių įrenginių automatizavimo sistemų vystymo perspektyvos.


Be visų aukščiau paminėtų sistemų, uoste taip pat veikia automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema (APVTKS), laivų informacinė sistema (LIS). Lietuvos geležinkelių bendrovėje naudojama sistema ,,KROVINYS‘‘ taip pat turi automatinę duomenų apsikeitimo su uostu sąsają, užtikrinančią efektyvius duomenų mainus su KIPIS sistema. 2014 m. gruodžio 3 d. pradėjęs veikti pusantrų metų statytas suskystintųjų gamtiniu duju (SkGD) terminalas - strategiškai svarbus objektas Lietuvos valstybei, todėl jam skiriamas ypatingas dėmesys: įdiegtos tarpusavyje integruotos įeigos kontrolės, apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos, taip pat gaisrinės signalizacijos ir dujinio gesinimo automatikos sistemos, siekiant užtikrinti strateginio objekto saugumą.

Kompleksinė automatizacija – tai tokia energetinių įrenginių diagnostikos įranga, kurios automatiniais veiksmais atliekamas darbo proceso duomenų stebėjimas ir kontrolė, defektoskopija, gedimų indikacija, introskopija ir kt.

Kompleksinė automatizacija pagerina įrenginių techninius rodiklius, pašalina galimybę įrenginiams veikti avariniu režimu, užtikrina optimalią temperatūrą aušinimo ir tepimo sistemose, optimalų manevravimo režimą, sudaro sąlygas eksploatuoti įrenginius ekonominiu režimu ir t. t.

Automatizuotas įrenginių valdymas padeda padidinti laivų manevringumo savybes, išvengti klaidingų manevrų, padidina operatyvumą atliekant komandas. Kompleksinė automatizacija pagerina aptarnaujančiojo personalo darbą, leidžia jam pasišalinti nuo veikiančių įrenginių į garsą mažinančias ir kondicionuojamas patalpas.

Dabartiniame diagnostikos automatizavimo tobulinimo etape, kai specializuota pramonė išleidžia vienodas automatizuotas priemones, kad pateisintų techninių įrenginių komplekso ekonomiją, didelę reikšmę turi struktūrinis KAS užduočių ištyrimas. Ši užduotis gali būti sėkmingai sprendžiama tiriant specifines objekto savybes, nagrinėjant racionalinį algoritmą, tiriant valdymo įrenginių (VĮ) sintezės teoriją ir taip sudarant automatizuoto komplekso įdiegimo ekonomiją.

Aukštesnio lygio kompleksinės automatizacijos klausimai yra labai svarbūs. Laivo ir jėgos energetiniai įrenginiai valdomi iš vieno centro daugiafunkcėmis skaičiavimo mašinomis. Valdymo įrenginio (VĮ) algoritmo ir sintezės būdo tyrimai duoda pagrindą toliau kelti specialistų profesionalumą.

Apžvelgsime pagrindinius metodus, kurie gali būti taikomi atliekant laivų energetinių įrenginių diagnostiką.

Darbo proceso parametrų kontrolę galima taikyti ieškant defektų technikinėse sistemose ir prognozuojant jų būsenos pasikeitimą; metodo pagrindas yra duomenų kontrolė, registracija ir tolesnis objekto duomenų apdorojimas. Toks metodas buvo pavadintas duomenų diagnostika.

Metodo pagrindą sudaro termodinaminių variklių charakteristikų ir jų mazgų apskaičiavimas pagal gautas atitinkamų matuojamų parametrų reikšmes ir apskaičiuotų duomenų palyginimas su nominalinėmis objekto charakteristikomis, gautomis eigos ir šilumos techniniais bandymais. Eksploatacinių duomenų reikšmių esant nuolatinei apkrovai ir išorinių duomenų (laivo korpuso būklė, krituliai, gyliai po sraigtu, meteorologinės sąlygos) nukrypimas nuo nominalinių charakteristikų rodo variklio dalių, formuojančių gaunamą parametrą, techninės būklės pasikeitimą.

Parametrinės diagnostikos metodo efektyvumas priklauso nuo teisingo pirminių duomenų parinkimo, taip pat nuo diagnostinės logikos, naudojamos jiems apdoroti, tobulumo. Praktinis metodo įdiegimas susijęs su algoritmo sudarymu, apskaičiuojant išeinamuosius parametrus ir sukuriant skaičiavimo bazę, galinčią realizuoti duotus algoritmus reikiamu greičiu ir tikslumu.

Prie metodo trūkumų galima priskirti išorinių sąlygų poveikį, gaunamą pakitus išeinamiesiems variklio darbo režimo parametrams. Pakitusios klimato sąlygos (temperatūra, slėgis, oro drėgnumas, vandens užšalimo temperatūra) gali būti išreikštos išvestomis formulėmis. Eksploatuojant objektą parametrų reikšmės kitomis išorinėmis sąlygomis gali būti išmatuotos etaloninio parametro metodu.

Vibroakustinis metodas paremtas judesių analize susiliečiančiose mechanizmo detalėse. Vibracija pasireiškia atsiradus netolygioms jėgoms, veikiančioms periodiškai, todėl vibracijos atsiradimas arba jos padidėjimas yra svarbus mechaninės sistemos diagnostikos simptomas.

Vibracinė analizė yra greita ir tiksli priemonė nustatyti vos prasidedantį gedimą. Analizė susideda iš to paties objekto vibracijos charakteristikų, gautų prieš pradedant jį eksploatuoti arba po remonto. Techninėje diagnostikoje etaloninės charakteristikos sudaro atskaitos sistemą ir todėl visada yra reikalingos.

  • Technologijos Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 56 puslapiai (10717 žodžių)
  • Universitetas
  • Technologijų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 17268 KB
  • Uosto ir laivų dyzelinių generatorių įrenginių kompleksinis automatizavimas
    10 - 6 balsai (-ų)
Uosto ir laivų dyzelinių generatorių įrenginių kompleksinis automatizavimas. (2016 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/uosto-ir-laivu-dyzeliniu-generatoriu-irenginiu-kompleksinis-automatizavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:44