Upės dalies baltimetrinė nuotrauka, vandens debito nustatymas


Geodezijos savarankiškas darbas.

Upėse, ežeruose nuolat turi būti atliekami nuoseklūs gylių matavimai, vandens tėkmės greičio nustatymai, debito skaičiavimai. Darbo tikslas. Išmokti atlikti upės dalies hidrometrinių matavimų duomenų apdorojimą, išsiaiškinti prietaisus upių skerspjūviams atlikti ir tėkmės greičio matavimams, remiantis galiojančiais techniniais reglamentais, turimais instrumentais, kompiuterių programine įranga. Darbo uždaviniai. Parengti batimetrinės nuotraukos planą remiantis vietovės matavimų duomenimis. Apskaičiuoti skerspjūvių plotus. Apskaičiuoti upės debitą ties kiekvienu skerspjūviu.


Išmokti atlikti upės dalies hidrometrinių matavimų duomenų apdorojimą, išsiaiškinti prietaisus upių skerspjūviams atlikti ir tėkmės greičio matavimams, remiantis galiojančiais techniniais reglamentais, turimais instrumentais, kompiuterių programine įranga.

Visame pasaulyje atliekami vandens telkinių tyrinėjimai, matavimai įvairiais tikslais. Vandens telkinių gylių, srovių greičių matavimas debito skaičiavimas vadinamas batimetrija. Batimetrija žodis kilęs iš graikų kalbos βαθυς – gilus, μετρον – priemonės. Batimetrinės nuotraukos paprastai yra daromos vandens telikinį matuojant nuo vandens paviršiaus iki dugno, batimetrinėje nuotraukoje parodomi upės kontūrai, gyliai, braižomos horizontalės, braižomi upės skerspjūvių profiliai, skaičiuojamas debitas.

Matavimai atliekami keliais metodais ir įvairiomis priemonėmis, priklausomai kokiu tikslu atliekami matavimai, kokio tikslumo reikalingi rezultatai, kokio stovio vandens telkinys ir kt.

Upių, ežerų gyliai gali būti matuojami dugno reljefo pokyčių nustatymui, skerspjūvio plotui apskaičiuoti, debitui apskaičiuoti. Vandens gylio matavimo būdai ir tikslumas priklauso nuo to, kokiu tikslu jis matuojamas ir kokios būklės vandens telkinys matuojamas seklus, sraunus, siauras ir pan. Kuo mažesnis gylis, tuo tikslesni turi būti duomenys. Atliekant matavimus giliame vandens telkinyje sunku pastebėt, kada matuoklė pasiekia dugną. Jei upė srauni matuoti vandens gylį sudėtingiau, nes susidaro patvanka. Todėl gyliams matuoti naudojami įvairūs prietaisai ir būdai priklausomai nuo to kokį vandens telkinį matuojame. Vandens telkinio gylis yra matuojamas nuo vandens paviršiaus iki dugno, vertikaliai. Kiekviename vandens gylio matavimo taške reikia nustatyti: geografinę matavimo taško padėtį, vandens lygio aukštį (altitudę), upės, ežero ar tvenkinio vandens gylį tame taške.

Matuotas gylis visuomet skirsis nuo tikrojo gylio todėl kad matuojant klaidos yra neišvengiamos. Matavimų tikslumai priklauso nuo vandens telkinio būklės, matuotojo patirties, naudojamų prietaisų, jų tikslumo.

Vandens tekėjimo greičių matavimai atliekami projektuojant brastas, tiltus, pralaidas, užtvankas ir pan. Vieta ( vaga) kurioje matuojami greičiai turi būti švarūs, išvalyti nuo augmenijos. Vertikalių kiekis greičiui matuoti nustatomas pagal vandens telkinio plotį ir vertikalės turi būti nekintamos, joms suteikiami numeriai. Tačiau tam tikrais atvejais tenka įvedinėti papildomas vertikales, tai daroma dėl vandens lygio kaitos.

Upės dalies baltimetrinė nuotrauka, vandens debito nustatymas. (2016 m. Balandžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/upes-dalies-baltimetrine-nuotrauka-vandens-debito-nustatymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:49