Urbanistika Lietuvoje Architektūros ir urbanistikos sąsajos


Architektūros referatas.

Urbanistika Lietuvoje. Architektūros ir urbanistikos sąsajos.


Urbanistikos sąvokai jau šimtas metų. Tai mokslo ir praktikos instrumentas, skirtas urbanizacijos procesui valdyti. Pastaruosius šešis dešimtmečius urbanizacijos problemos pasaulyje buvo įvardijamos vis kitais pavadinimais ir užpildomos įvairiu turiniu bei koncepcijomis. Lietuvoje urbanistikos sąvoka nėra plačiai vartojama, urbanistinės koncepcijos nekuriamos. Dažniausiai prisidengiama darniosios plėtros sąvoka. Tai logiška, nes nėra urbanistikos objekto. Vartojama archajiška miesto sąvoka, miestas suprantamas tik kaip politinis vienetas. Urbanistiką atstoja teritorijų planavimas, kuris susideda tik iš skirtingų paskirčių žemės plotų mozaikos konstravimo ir kuriam netaikomi kokybiniai kriterijai bei įvertinimo procedūros. Lietuva nuo išsivysčiusių šalių šioje srityje atsilieka daugiau nei trimis dešimtmečiais. Pagrindinė atsilikimo priežastis – nesuvokimas, kad miestas yra sudėtinga ir atvira urbanistinė sistema, kurios funkcionavimą lemia ne tik valdymo pastangos, bet ir sistemos mutacijos. Pokyčius lemia sistemos posistemės, tarpusavyje susijusios prieštaringais ir palankiais ryšiais. Posistemių proporcijos lemia urbanistinės sistemos klestėjimą arba nuosmukį. Tai priklauso nuo planuotojų kvalifikacijos, nuo to, ar jie suvokia, kad sukurti sistemą be prieštaravimų tiesiog neįmanoma, kad pagrindinis tikslas yra pasiekti sisteminį kompromisą. Tam reikalingi urbanistiką išmanantys inžinieriai, sociologai, architektai, ekonomistai, informatikai ir... urbanistai, kurių žinios ir gebėjimai leistų sutelkti įvairių sričių specialistus. Dabar yra priešingai – proteguojami tik architektai, nors tai nelogiška ir nepagrįsta.

Urbanizaciją lemia keli veiksniai. Pirma, technologijų pažanga ir didėjantis darbo jėgos poreikis. Antra, automobilizacija, suteikianti gyvenimo erdvės ir būdo pasirinkimo laisvę. Padariniai: sub- ir ruralurbanizacija ir miestų centrų krizė. Trečia, įprastą mobilumą keičia virtualūs ryšiai, jų įtaka miestams auga. Šio veiksnio poveikio hipotezės prieštaringos: nuo beribės plėtros iki urbanizacijos sąstingio; nuo reurbanizacijos iki naujo tipo naujų miestų. Ketvirta, urbanizacijos formas, turinį ir plėtros tempus veikia emigracijos bei imigracijos bangos ir globalizacija.

Urbanizacija – objektyvus procesas. Šalys ir miestai suvokia prieštaringą šio proceso reikšmę visuomenės raidai ir siekia jį reguliuoti. Lietuvoje tokios praktikos nėra.

konsultuoja architektūrinių, kraštovaizdžio, teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sprendinių rengimo klausimais;

vykdo architektūrinę kūrybinę veiklą ir kitą su aplinkos meniniu - erdviniu formavimu susijusią veiklą.

Teritorinis organizavimas, krašto tvarkymas. „Kraštotvarkos“ sąvoka Lietuvoje suprantama ir aiškinama dvejopai. Siaurąja prasme – tai įvairaus dydžio teritorijų apgyvendinimo, naudojimo ir apsaugos projektinių modelių pagrindimas. Plačiąja prasme kraštotvarka suprantama kaip žmogaus veiklos teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymas. Taip kraštotvarkai priskirtos mokslo, planavimo ir praktinės veiklos, apimančios visus su krašto erdviniu tvarkymu susijusius darbus.

Lietuvos Respublikoje, urbanistiką ir architektūrą reglamentuoja: LR architektūros įstatymas ir LR teritorijų planavimo įstatymas.

  • Architektūra Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Sandra
  • 12 puslapių (2801 žodis)
  • Universitetas
  • Architektūros referatai
  • Microsoft Word 68 KB
  • Urbanistika Lietuvoje Architektūros ir urbanistikos sąsajos
    10 - 3 balsai (-ų)
Urbanistika Lietuvoje Architektūros ir urbanistikos sąsajos. (2017 m. Vasario 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/urbanistika-lietuvoje-architekturos-ir-urbanistikos-sasajos.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 18 d. 02:16