Utopinio socializmo atsiradimo priežastys ir pagrindiniai atstovai


Ekonomikos analizė. Įvadas. Utopija. Utopinis socializmas ir jo atsiradimo priežastys. Pagrindiniai atstovai. Klodas Anri de Ruvrua Sen – Simonas. Robertas Ovenas. Fransua Mari Šarlis Furjė. Etjenas Kabė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pirmasis utopinio mąstymo nykimo ženklas buvo utopijų ideologinė kritika XIX amžiuje, o vėliau antiutopijų ir, kiek vėliau, distopijų paplitimas.

Šiandieninė socialinė ir politinė kritika gerokai mažiau remiasi radikaliais gėrio horizontais, o daugiau lyginamąja dabarties perspektyva, stokojančia transcendencijos gesto ir todėl nesuvokiančia galutinio tikslo.

Šiandien dominuojantys modernizacijos projektai ir vartotojiškos nuostatos, hegemoniniai kultūros stereotipai nei skatina kurti utopijas, nei jas skaityti, o veikiau priešingai: skatina jas neigti, jų atsisakyti, kaip kažko apgaulingo, dramatiškai neįmanomo, net nepadoraus.

„<...> utopiečių visuomenėje yra daug tokių dalykų, kurių mūsų valstybėse veikiau linkėčiau, negu tikėčiau.“ (Thomas Moras „Utopija“)

Šiandien utopinio mąstymo poreikis ir jo galimybė - tai problema, artimai susijusi su bet kokio radikalaus ar ribinio socialinio vaizdavimo(si) pripažinimu. Juk utopizmas nuo pat pradžių kelia kraštutinius ir neatsakomus klausimus, rodo sunkiai įmanomas įgyvendinti vizijas. Tačiau XVI – XIX amžiams buvo būdingas ryškus poreikis kurti, išklausyti ir rimtai diskutuoti utopijas bei šias vizijas kuriančius žmones. Ideologijos ir utopijos ryšį rimtai diskutavo K. Marksas, F. Nyčė (Nietzsche), L. Tolstojus.

Darbo tikslas: įsigilinti ir išanalizuoti utopinį socializmą kaip sunkiai pasiekiamą bei sunkiai įgyvendinamą teoriją ir išskirti pagrindinius jo bruožus.

Utopija – neįvykdoma, nereali svajonė, fantazija. Utopinį pasaulį ir pačią utopiją kiekvienas gali įsivaizduoti skirtingai. Vienam utopija gali būti slapčiausia svajonė, kitam – neįperkamas daiktas. Tačiau utopija – tai tobula valstybė, kurioje klesti natūriniai mainai, kurioje nėra vidinių pinigų ir kur ekonomika yra pagrįsta visuotine fizinio darbo prievole. Būtent tokią tobulą valstybės santvarką savo knygoje „Utopija“ pavaizdavo Tomas Moras.

Tomas Moras (1478 – 1535) – žmogus, kuris savo giliu tikėjimu, įsitikinimu sąžinės ir kritinio mąstymo, laisvės ir teisingumo svarba, atliko radikalų proto eksperimentą, atskleisdamas sunkiai įgyvendinamą socialinę – politinę idėją: viziją, kuri turėtų keisti pasaulį.

Tomo Moro gyvenimas buvo ypatingas. Kilęs iš juristų šeimos, gavęs puikų išsilavinimą, niekada nenustojo pats savęs lavinti. Buvo žmogus – eruditas. Bendravo su pirmaujančiais mokslininkais. Buvo renkamas parlamento pirmininku. Visada labiau rūpinosi, kad būtų gera kitiems nei jam pačiam. Jo vaizduojama socialinio teisingumo ir gėrio visuomenė turėjo aiškų, konkretų tikslą: atverti teisingesnės pilietinės visuomenės perspektyvą ir taip formuoti dabarties socialinę – politinę kritiką.

Moro gyvenimo kelio tyrinėtojai nuolat pabrėžia, kad jis nuo vaikystės buvo labai dievobaimingas, visą gyvenimą palaikė aktyvius ryšius su katalikų Bažnyčia ir jos hierarchais, galvojo apie vienuolio gyvenimo pasirinkimą, gyveno kukliai, laikėsi visų religinių ritualų, reguliariai meldėsi, pasninkavo, stengėsi būti sąžiningas sau ir kitiems. Pasakojamas anekdotas, kad jis dėl savo kuklumo ir disciplinos vietoje pagalvės pasidėdavo malką, kad mažiau miegotų ar be reikalo nesimėgautų malonumais. Toks sąmoningas susivaržymas, vienuoliška savimonė, jam buvo dvasios galios šaltinis mąstyti didžiąsias idėjas, kurios esti mumyse.

1535 m. Tomas Moras buvo suimtas, įkalintas Tauerio kalėjime ir, pagal 1534 Įstatymą dėl išdavystės (Treason act), nukirsdintas. Už kankinystę ir Katalikų bažnyčios kanon o puoselėjimą 1886 metais popiežius Leonas XIII beatifikavo Morą, o 1935 metais popiežius Pijus XI jį paskelbė šventuoju. Šiandien Tomas Moras Vatikano yra laikomas visų politikų globėju.

Utopinis socializmas (gr. u – ne; topos – vieta) – ikimokslinis etapas, vystantis mokymui apie visuomenę, pagrįstą turtų bendrumu, visiems privalomu darbu ir lygiu produktų pasiskirstymu. Terminą „utopija“ (pažodžiui jis reiškia „vieta, kurios nėra“) kaip idealios visuomenės pavadinimą pirmasis pavartojo T. Moras (taip jis pavadino išgalvotą salą, kurioje sukurta ideali visuomenė). Vėliau šis terminas imtas vartoti, apibūdinant pramanytą, neįgyvendinamą visuomenės santvarką. Kritikuodami esančią santvarką, pagrįstą privatine nuosavybe, piešdami idealios būsimosios santvarkos paveikslus, mėgindami teoriškai pagrįsti visuomeninės nuosavybės būtinumą, socialistai utopistai pareiškė nemaža genialių idėjų ir spėliojimų. Kaip tik todėl utopinis socializmas, drauge su anglų politine ekonomija ir klasikine vokiečių filosofija, yra vienas iš idėjinių mokslinio socializmo šaltinių. Privatinę nuosavybę smerkė ir turto bendrumą šlovino jau kai kurie Senovės Graikijos ir Romos rašytojai, viduramžių „eretikai“, feodalizmo epochos kai kurių valstiečių sukilimų programos ir valstiečių ideologai; tai buvo natūrali reakcija į žmonių nelygybę ir žmogaus išnaudojimą antagonistinėse visuomenėse. Atsirandant ir vystantis kapitalizmui bei formuojantis daugiau ar mažiau išsivysčiusiems proletariato pirmtakams, utopinis socializmas įgauna vis daugiau istorinio realizmo bruožų, darosi sudėtingesnis kaip teorija, išsišakoja, sudarydamas įvairias mokyklas ir kryptis. Sistemingas utopinio socializmo vystymas prasideda kapitalizmo atsiradimo laikotarpiu, Renesanso ir Reformacijos epochoje (J.Husas Čekijoje, Miunceris Vokietijoje, Moras Anglijoje, Kampanela Italijoje ir kt.). Toliau jis vystomas buržuazinių revoliucijų Europoje metu, tada būdamas proletariato pirmtakų ideologija (Meljė, Mabli, Moreli, babuvizmas Prancūzijoje, Libernas, Vinstenlis Anglijoje). Aukščiausią išsivystymo lygį utopinis socializmas pasiekė audringos kapitalizmo raidos laikotarpiu, kai buržuazinių revoliucijų ideologų iliuzijos žlugo, o kapitalistinės visuomenės prieštaravimai darėsi vis ryškesni (Sen – Simonas ir Furjė Prancūzijoje, Ovenas Anglijoje).

  • Ekonomika Analizės
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (4477 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 65 KB
  • Utopinio socializmo atsiradimo priežastys ir pagrindiniai atstovai
    10 - 9 balsai (-ų)
Utopinio socializmo atsiradimo priežastys ir pagrindiniai atstovai. (2015 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/utopinio-socializmo-atsiradimo-priezastys-ir-pagrindiniai-atstovai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:24