Užmiršimas


Psichologija. uzmirsimas. Užmiršimas tai.

Psichologijos savarankiškas darbas. Užmiršimas, jo formos, priežastys, tikslingumas, užmiršimo dėsningumai mokymosi procese.


Vienas įdomiausių atminties osichologijos klausimų yra susijęs su užmiršimo problema : ar tikrai užmirštame kai kurią informaciją ir ji negrįžtamai prarandama, ar mes tiesiog negalime jo „ištraukti“ iš atminties, nors ji ten ir glūdi? Užmiršimas tai atvejis, kai įgytos patirties ir informacijos negalime atgaivinti. Ji tam tikromis aplinkybėmis ribotam laikui nuslopinama arba visiškai ištrinama.

Vienas pirmųjų užmiršimo reiškinius tyrė vokiečių filosofas H. Ebbinghausas (1885m.). Šis mokslininkas pats mokydavosi atmintinai beprasmių skiemenų eiles, kol gebėdavo pakartoti jau du kartus iš eilės nesuklysdamas. Jis nustatė, kad užmiršimo procesas vyksta netolygiai – ką tik išmokus (t.y. pirmąsias dvidešimt minučių) užmirštama greičiau , o vėliau šis procesas lėtėja. Prasmingos ir reikšmingos medžiagos išlaikymas yra tvirtesnis ir ilgesnis , o užmiršimas vyksta pagal kitus dėsningumus. Užmiršimas, kaip ir įsiminimas yra atrenkamojo pobūdžio. Užmirštama pirmiausia tai, kas asmenybei nereikšminga. Užmirštant nereikalingą informaciją atmintyje lieka vietos reikalingai informacijai įsiminti. Taigi užmiršimas – būtinas reiškinys.

Užmiršimas. (2014 m. Vasario 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/uzmirsimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:39